Anot jo, akivaizdu, jog Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, šiuo metu investuotojams "nesiūlo geriausių sąlygų".
"Neabejotinas Lietuvos privalumas, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra jos rinkos dydis, tačiau įvertinus kitas rinkos sąlygas, ypač mokestinę aplinką, manau, Lietuvai gresia pavojus pralošti kovą dėl užsienio investicijų. Manau, kad tai signalas visiems už tai atsakingiems žmonėms, nes priešingu atveju pastaraisiais dvejais metais užfiksuotas labai stiprus ekonomikos vystymasis gali nebeišlikti to paties lygio", - samprotavo T.S.Buerkle.
Jis abejoja valdžios planais išsaugoti kelių mokestį. Šis mokestis nustoja galioti šių metų viduryje, tačiau, planuojama, jam prilygs 2006-2007 metais planuojamas taikyti verslo mokestis.
"Tai nėra teisingas kelias. Šiuo metu Lietuvoje turime aukščiausius mokesčius Baltijos šalyje, pajamų mokestis yra didžiausias. Estijoje, pavyzdžiui, yra nulinis pelno mokesčio tarifas reinvestuotam pelnui - kaip Lietuva konkuruos su tokiu pasiūlymu? Politikams reikia labiau stengtis", - galvoja T.S.Buerkle.
Jis svarsto, kad Rygoje aiškiai juntamos pastangos miestą padaryti Baltijos šalių veiklos centru, savo ruožtu Lietuvoje nesimato jokios veiklos siekiant, kad veiklos centras persikeltų į Lietuvą.
Anot jo, Lietuvoje yra griežčiausi reikalavimai bankams Baltijos šalyse, pavyzdžiui, minimalūs rezervai bei indėlių draudimas.
2003 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 9,7 proc., 2004 metais - 6,7 procento.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiais metais augs 7 proc., Vilniaus bankas ir "Hansabankas" numato 6,8 proc. augimą, "Nord/LB Lietuva" - 5,9 proc. augimą.