"Parengėme teritorijų prie magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda funkcinio zonavimo specialųjį planą. Taip pat rengiamas ir analogiškas visos savivaldybės teritorijos planas. Iki metų galo jie turėtų būti patvirtinti ir tuomet dings kliūtys, šiandien trukdančios čia ateiti investuotojams", - sakė Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius.
Pasak jo, kol nėra šių planų, minėtose teritorijose negalima keisti žemės paskirties iš žemės ūkio į kitokią. Naujuosiuose planuose bus numatytos teritorijos tiek pramonės, tiek verslo, tiek gyvenamiesiems ir poilsio objektams statyti.
Pramonei prie Vievio 2 kilometrai nuo magistralės atrėžta apie 100-200 hektarų ir dar keliolika hektarų - prie Elektrėnų. Mažiau nei pusė šios žemės yra privati žemės ūkio paskirties, likusi - laisva valstybės žemė.
Dar dešimtys tūkstančių hektarų palei magistralę nuo Vievio iki Elektrėnų suplanuota skirti verslo objektams - apie 70 proc. tai yra privati žemės ūkio paskirties žemė.
"Vievis - patraukliausia Vilniaus ir Kauno dvimiesčio vieta pramonės ir verslo investuotojams ateiti", - sakė teritorijų vystymo bendrovės "Locus projektai" vyriausiasis architektas Paulius Jansonas.
Pasak jo, kai neliks kliūčių keisti žemės paskirtį, kils tikras investicijų sprogimas. Pati "Locus projektai" už 10 mln. litų jau yra nusipirkusi 20 hektarų žemės sklypą Vievyje.
Vievyje iškils ir nauja "Lietuvos ryto" spaustuvė, dvigubai plečia teritoriją Vievyje veikiantis "Baltijos baldų grupės" fabrikas. Kiek toliau, Elektrėnų link, Abromiškėse, prekybos tinklas "Lidl" projektuoja logistikos centrą, prieš Vievį (važiuojant iš Vilniaus) tokį centrą ketina statyti RIMI.
"Elektrėnų savivaldybė sėkmingai išnaudoja Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją. Išsprendus žemės paskirties keitimo problemą, tos teritorijos taptų patrauklios investuotojams, ir jų čia tirštės", - sakė korporacijos "Matininkai" Turto vadybos ir investicinių projektų sektoriaus vadovas Steponas Deveikis.