JAV, Europos Sąjungai (ES) ir Japonijai ruošiant naująjį finansinių sankcijų paketą, kurio bus imtasi tuo atveju, jei Kremlius neišves savo kariuomenės ir sunkiųjų ginklų iš Rytų Ukrainos, Rusijos rublio vertė pasiekė rekordines žemumas.

Kaip rašo „The Telegraph“, Rusijos nacionalinės valiutos vertė per pastaruosius 18 mėnesių sumažėjo 25 proc., o tai reiškia, kad išaugo išlaidos, būtinos 610 mlrd. JAV dolerių (apie 1,6 trln. litų) siekiančios Rusijos bankų, įmonių ir valstybinių įstaigų skolos administravimui. Dėl pastaruoju metu akivaizdžiu tapusio kapitalo nuotėkio rugsėjo 2 d. vienas JAV doleris kainavo 37,46 rublius, todėl Rusijos centrinis bankas gali būti priverstas kelti palūkanų normas, o tai šios šalies ekonomiką įklampintų į dar didesnes bėdas.

Tiesa, po to, kai Ukrainos ir Rusijos prezidentai paskelbė, jog pasiekė preliminarų susitarimą, rublio kursas kilo 1,4 proc.

Rusijos banko „Sberbank“ pateikti duomenys rodo, kad išvestinių finansinių priemonių rinkos prekiautojų trumposios pozicijos pasiekė dar neregėtas aukštumas ir tapo reikšmingesnės nei pirmąją krizės bangą šių metų kovo ir balandžio mėn. fiksuotos trumposios pozicijos. Prekybininkai įspėja, kad Rusijos finansų rinkas apima rimta likvidumo krizė, net jei to dar nematyti Maskvoje – ten kol kas vis dar yra ramu.

Žmonės labai išsigandę“, - patikino bankininkas iš Maskvos. „Kalbama apie Irano tipo sankcijas prieš Rusiją ir, jei ir toliau laikysimės pasirinktos krypties, iš mūsų finansų sektoriaus mažai kas liks“, - sakė jis.

Europoje vyraujanti politinė nuotaika po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį prakalbo apie nepriklausomą Rytų Ukrainos valstybę, pablogėjo dar labiau, o savo negriežtos pozicijos šiuo klausimu atsisakė net ir Austrija.

Austrijos kancleris Werneris Faymannas metė Kremliui kaltinimus dėl nuožmios taktikos panaudojimo laisvos šalies suskaldymui it pareikalavo, kad V. Putinas dėl šių veiksmų būtų patrauktas atsakomybėn. „Situacija nepaprastai pavojinga. Jei neapginsime savo laisvės, mes jos neteksime“, - pareiškė W. Faymannas.

Rusijos centrinis bankas pažadėjo prireikus paremti Rusijos skolintojus „tvirta valiuta“ ir, be jokios abejonės, esant būtinybei skirti finansinės pagalbos paketus strateginės reikšmės įmonėms, tačiau šios priemonės reikštų valstybės rezervų užsienio valiuta išeikvojimą. Analitikų teigimu, situacija gali dar pablogėti ateinančiais metais, jei naftos kainos ir toliau kris.

„Briuselyje vyksta rimta diskusija dėl visiško embargo Rusijos valstybiniams įsiskolinimams skyrimo“, - informavo politinės rizikos vertinimo įmonės „Nomura“ vadovas Alastairas Newtonas.

Svarstoma galimybė drausti sindikuotas paskolas ir aukštos technologijos įrangos, skirtos gamtinių dujų gavybai, tiekimą, tai bus itin aktualu suskystinų gamtinių dujų projektams.

Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija siekia, kad būtų pritaikytos į atskirus Rusijos ekonomikos sektorius nukreiptos sankcijos, tačiau kiekviena iš 28 ES valstybių gali vetuoti šį sprendimą. Dėl šių sankcijų nemažai abejonių turi Kipras, Vengrija ir Slovakija.

Ianas Bondas iš Europos reformų centro mano, kad atsižvelgimas į visų nuomonę trukdo suformuoti aiškų atsaką Rusijai, o tai suteikia Kremliui galimybę ir toliau neatsisakyti savo ketinimų. „Tikėtina, kad bus patvirtintas dar vienas nereikšmingų pusinių priemonių paketas, kuris tik padrąsins V. Putiną veikti toliau“, - neabejoja I. Bondas.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!