Pasak jo, pernai Lietuvoje buvo kreipiamas didesnis dėmesys į vidaus problemas, kai kitos šalys konkuravo dėl investicijų. "Dabar mes tiesiog raškome vaisius", - teigė G. Nausėda.
Banko "Nord/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė, kad pirmojo ketvirčio rezultatas - toks, kokio tikėtasi.
"Jau praėjusių metų plėtra rodė, kad augimas lėtėja", - sakė R. Rudzkis.
Jo teigimu, vargu ar verta tikėtis, kad ūkis taip sparčiai augs, kaip pernai ir užpernai.
Tai rodo grėsmę, kad galima nepasiekti Lietuvos užsibrėžtų tikslų per 15 metų priartėti prie ES gyvenimo lygio vidurkio.
"Žinoma, jei valstybės politika bus maksimaliai orientuota į plėtrą, pasieksime, bet tam reikia visos šalies pastangų", - teigė analitikas.
Jo nuomone, prie to turi prisidėti ir gyventojai, kol kas manantys, kad kuo daugiau lėšų turi būti kuo lygiau paskirstyta valstybės. "Aišku, žvelgiant iš moralinės pusės galima ir gerai jaustis, kai kaimynas gyvena ne geriau negu tu, bet kalbant apie plėtrą toks požiūris neefektyvus", - sakė R. Rudzkis.
G. Nausėda teigė, kad grėsmių galima įžvelgti eksporto srityje, nes eksporto ir importo santykis negerėja, o vidaus vartojimas ilgai negali išlikti augimo veiksniu. Jam pritarė ir R. Rudzkis: "Modernių, aukštų technologijų įrenginių pas mus nėra, nes jiems nepakanka investicijų, o kuriant žemesnio lygio gaminius neatlaikome Pietryčių Azijos konkurencijos".
2004-ųjų sausį-kovą Lietuvos BVP buvo išaugęs 7,1 proc., atitinkamą 2003-iųjų laikotarpį - 9,9 procento. Analitikai teigia, kad, nors iš vieno ketvirčio rezultato negalima daryti išvadų apie visus metus, esą daugiau veiksnių, rodančių tolesnį lėtėjimą, nei teigiamų faktorių, galinčių turėti įtakos kilimui.