Mėsos parduotuvė Voveriškių kaime priklauso Vlado Damonskio mėsos gaminių įmonei. Pirmiausia jos reklama patraukė Moterų informacijos centro dėmesį, kuris reklamos nuotrauka pasidalijo savo socialinio profilio „Facebook“ paskyroje.
Paklausus, kokius pažeidimus mato Moterų informacijos centras, jo viešųjų ryšių specialistė Ugnė Siparienė DELFI komentavo: „Moteris šioje reklamoje yra atvirai žeminama. Ji sulyginama su mėsos gabalu. Užrašas skelbia, kad tai mėsos parduotuvė, o iliustracija - nuoga moteris ir kumpis. Pirkėjui tarsi siūloma norint mėsos rinktis tarp kumpio ir moters.“
Ji pasidalino ir emociniu vertinimu.
„Klaikus provincialumas. Verslininkai kažkur išgirdo, kad nuogas moters kūnas pritraukia dėmesį ir panaudojo jį reklamai. Juokinga ir graudu. Dar būtų galima sakyti, kad tai - nevykęs bandymas pakartoti „Krekenavos agrofirmos“ daug triukšmo sukėlusią istoriją“, - pakomentavo ji.
V. Damonskio įmonės įkūrėjas ir parduotuvės savininkas Vladas Damonskis dėsto, kad reklama – tinkama.
„O kur čia neetiška? Moteris nešasi mėsą, kas čia blogo? Jeigu jums blogai atrodo, tai yra jūsų problema. Man moteris gražiai atrodo“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, prie reklamos, kai pusnuogė moteris ant peties turi mėsos gaminį, nėra jokių raštiškų šūkių rinktis tarp moters ir mėsos.
„Kodėl ta reklama turi įžeisti moterį? Ar ta moteris blogai atrodo? Jeigu vyrą pavaizduoti, tai vyrą įžeis? Kurgi tos galimybės tada? Jūs - moteris, nematote moteryje grožio. Aš – vyras, matau, ji yra graži“, - argumentavo jis.
Paklaustas, kodėl moteris neapsirengusi, parduotuvės savininkas sakė, kad jam apsirengusi moteris ne tokia graži, be to, reklamos personažė pakankamai apsirengusi.
„Ji yra ne nuoga. Ji - su bikiniu, - kalbėjo V. Damonskis. - Mes reklamuojame grožį. O jeigu jūs kažką įžiūrite, tai yra jūsų problema.“
Pažeidimų mato ir kiti
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė džiaugiasi, kad visuomenė kritišku žvilgsniu įvertina reklamas.
„Mūsų vis dar stipriai patriarchalinėje visuomenėje apnuogintas moters kūnas yra labai efektyvus reklamos įrankis, moters seksualizavimas iki suprimityvinto objekto psichologiškai paveikus, tačiau ar tai etiška? Žinoma, ne, - sako ji. - Kiekvienas konkretus atvejis yra individualus ir kūrėjo saviraiškos laisvė taip pat yra svarbi, kol nepažeidžia kitų teisių bei laisvių. Jei šia reklama siekta ne sugretinti moterį ir mėsą, bet pavaizduoti stiprią moterį medžiotoją, besinešančią savo grobį, tuomet kodėl gi medžiotoja dėvi tik apatinius? Vargu, ar vienomis apatinėmis kelnaitėmis būtų vaizduojamas medžiotojas vyras.“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė primena, kad reklama, kai apnuogintas moters kūnas sudaiktinamas ir sugretinamas su žalios mėsos gabalu, neturėtų būti toleruojama.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas pažymi, jog lyčių stereotipai reklamoje ir žiniasklaidoje yra vienas iš nelygybę tarp vyrų ir moterų skatinančių ir palaikančių veiksnių.
„Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, liepą pateikęs savo išvadas Lietuvai, pažymėjo savo susirūpinimą dėl vis dar egzistuojančių patriarchalinių ir giliai įsišaknijusių lyčių stereotipų Lietuvoje, ypatingai dėl vaidmenų ir atsakomybių tarp moterų ir vyrų visuomenėje pasidalijimo. Ypatingai didelį susirūpinimą Komitetui kėlė stereotipinis moterų vaizdavimas žiniasklaidoje. Nagrinėjama reklama – tai minėtų susirūpinimą keliančių reklamų pavyzdys, gilinanti ir taip gajus stereotipus mūsų visuomenėje ir didinanti lyčių nelygybę“, - dėstė žmogaus teisės ekspertė.
Moters kūnas ir mėsa gretinami ne pirmą kartą
DELFI primena, kad 2004 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo gavusi skundą dėl „Krekenavos agrofirmos“ reklamos „Kai norisi mėsos...“, kurioje mėsos ir dešrų krūva neva buvo gretinama su nusirenginėjančia moterimi.
„Lygių galimybių kontrolierė jau yra pasisakiusi dėl apnuoginto moters kūno naudojimo reklamoje dar prieš gerą dešimtmetį, - priminė D. Šakalienė. - Keletas panašių reklamų buvo apskųsta, kai kuriais atvejais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino esant diskriminaciją dėl lyties, kuria išreiškiamas moters pažeminimas, paniekinimas, ir nesyk buvo mėginama tai panaudoti dar didesniam ažiotažui sukelti.“
DELFI ne kartą rašė apie neetiškus moters vaizdavimo būdus reklamoje ne tik maisto pramonėje. Pavyzdžiui, elektronikos pardavėjo ICG reklama, kurioje vaizduojama besilaukianti moteris nuotakos drabužiais, du nešiojamieji kompiuteriai ir mobiliojo interneto kortelė bei šūkis „Imi 1 gauni 2“, pažeidė Reklamos etikos kodeksą. Bendrovė ėmėsi priemonių reklamai pakeisti.
Lietuvos reklamos biuro direktorė Lauryna Macijauskaitė pasisakė ir dėl mėsos parduotuvės reklamos Šiaulių rajone.
„Apibendrinant darytina išvada, kad reklama galimai pažeidžia reklamos etikos kodekso Padorumo nuostatą, kuri sako, kad „jokia reklama negali pažeisti gero skonio, padorumo, pagarbos žmogaus orumui reikalavimų“. Tokios reklamos nerekomenduotumėme viešinti“, - kalbėjo ji.
„Krekenavos agrofirmos“ reklamos atveju, nors moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė buvo paskyrusi 500 litų baudą bendrovės komercijos direktoriaus pavaduotojui Valdui Šarūnui už lygių galimybių įstatymo pažeidimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas baudą panaikino ir bylą nutraukė.
