L. Lubienės ir kitų akcininkų konfliktas: kokios išeitys?

Tarp dešimties didžiausių Baltijos šalių bendrovių esanti „Achemos grupė“ išgyvena ne pačius ramiausius laikus – pernai uždirbo gerokai mažiau pelno, o akcininkai santykius nusprendė aiškintis teismuose.

Ne sykį buvo svarstyta, kaip Bronislovo Lubio paveldėtojams pavyks tvarkytis su velionio sukurtu Lietuvos pramonės gigantu.

Prie ieškinio teisme pagrindinei akcininkei Lydai Lubienei prisidėjęs „Achemos grupės“ smulkusis akcininkas ir valdybos narys Jonas Sirvydis DELFI sakė, kad nepaisant nesutarimų koncerno įmonės dirba be trukdžių.

„Žinoma, nesklandumų buvo, yra ir bus. Pavyzdžiui, dėl dujų kainų“, - teigė jis.

Kaip anksčiau sakė pašnekovas, smulkieji akcininkai į teismą kreipėsi prašydami akcininkų sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu ir atlyginti nuostolius. Po B. Lubio mirties pasirašyta akcininkų sutartis turėjo apsaugoti smulkiuosius įmonės pardavimo atveju.

„Buvo kalba apie restruktūrizaciją, kad žmonės nesipyktų, kas nori parduotų, kas nenori – ne. Tačiau galutinio sprendimo nėra. Žinoma, visi supranta, kad nėra gerai, kai pykstamasi. Bet gyvenimas yra gyvenimas“, - kalbėjo J. Sirvydis.

Paklaustas apie smulkiųjų akcininkų santykius su didžiąja akcininke, jis sakė: „Nepasakyčiau, kad labai blogi santykiai, kartais bendraujame“.

L. Lubienės komentaro per „Achemos grupę“ DELFI gauti nepavyko.

Trys išeitys

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sakė, kad konflikto tarp akcininkų atveju yra kelios išeitys: susitarti gražiuoju, vienai pusei išpirkti akcijas arba pritraukti investuotoją iš šalies.

„Jeigu kurios nors šalies akcijų išpirkimas neįmanomas dėl to, kad nė viena šalis neturi tokių pinigų, kad galėtų išpirkti kitos pusės akcijas, tokiu atveju pasitelkiamas išorinis investuotojas. Kompanija arba parduodama, arba pritraukiamas naujas akcininkas, kuris yra draugiškas pasiliekančiam“, - DELFI išeitis vardijo jis.

Pašnekovas tvirtino, kad neįsigilinus į konkrečios įmonės situaciją sunku komentuoti, kokia išeitis jai būtų geriausia.

„Turbūt didžiajai akcininkų daliai tai yra didžiausias jų turtas. Todėl, natūralu, kad tiek stambusis, tiek smulkusis akcininkas nori savo interesų apsaugos. Dažniausiai konfliktai kyla dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, nesutarimų dėl įmonės strategijos“, - kalbėjo V. Plunksnis.

Pasak jo, Lietuvoje iki šiol garsiausias akcininkų konfliktas vyko kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, kai koncerno SBA smulkiųjų akcininkų akcijas nupirko bendrovė „Status“, o vėliau jas išpirko didžiausias SBA akcininkas Arūnas Martinkevičius.

Gali būti nesutarimas dėl kainos

Bendrovės „Finasta Asset Management" fondų valdytojas Vaidotas Rūkas svarstė, kad „Achemos grupės“ atveju akcininkų nesutarimas gali kilti ir dėl akcijų vertės nustatymo.

„Dabar kebliausia yra tai, kad bene vertingiausias turtas - „Achemos“ trąšų gamykla – patiria sunkumų. Todėl šiandien nustatyta akcijų vertė galbūt neatitiktų ilgalaikės arba įsivaizduojamos vertės,o tai iš karto keltų nesutarimus tarp akcininkų. Čia kiltų susidūrimas, jeigu vienas norėtų išpirkti iš kito“, - sakė jis.

Pasak pašnekovo, jeigu akcininkų konfliktai sprendžiami teismuose, nė vienai pusei nebūna gerai, išskyrus teisininkus.

„Tarp galimų išeičių yra investuotojo, kuris sutiktų nupirkti visą įmonę paieškos, taip pat neatmestinas variantas pasidalinti įmones. Galimas variantas, kad didžiausias akcininkas pasiūlytų tam tikrą sumą už likusias akcijas. Tačiau tokiu atveju jam reikėtų pinigų, o tai nėra taip paprasta, reikėtų galvoti apie skolinimąsi iš bankų. Dabartinėje situacijoje galbūt ne visi bankai į tai žiūrėtų palankiai“, - kalbėjo V. Rūkas.

Jo teigimu, jeigu nėra akcininkų sutarties, apribojančios didžiojo akcininko galias, tokiu atveju pagrindinis akcininkas turi svertus spręsti, kaip turi būti valdoma įmonė.

„Achemos grupei“ priklauso daugiau nei 50 įmonių. Jau anksčiau skelbta, kad pernai įmonė gavo 2,6 mlrd. litų pajamų ir uždirbo 66,8 mln. litų grynojo pelno, tai yra gerokai mažiau nei užpernai.

Pernai „Achema" uždirbo 5,311 mln. litų audituotojo grynojo pelno, tai yra 12 kartų mažiau nei užpernai. Jos pajamos sumažėjo 24 proc. iki 1,763 mlrd. litų.

Daugiau kaip 52 proc. „Achemos grupės" akcijų valdo B. Lubio našlė Lyda Lubienė kartu su dukra Viktorija, beveik 12 proc. - B. Lubio dukra Jūratė Žadeikienė su sutuoktiniu Romualdu, po 7 proc. - Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė, 4,75 proc. - Arūnas Laurinaitis, 0,5 proc. - Adomas Žadeika.