Nesižavi idėja mokėti kompensacijas dirbusiems Rusijoje: patys rizikavo

Rusijai užsidarius nuo vakarietiškų maisto produktų, Lietuvos ir visos Europos verslininkai ėmė kalbėti apie tai, kad valstybė jiems turėtų pagelbėti.

Vyriausybės dar tik nagrinėja galimus pagalbos mechanizmus, tačiau jau dabar ne visi sutinka, kad savo noru rizikingoje Rusijos rinkoje, kuri jau ne sykį „pasitreniravo“ tai uždrausdama, tai vėl įleisdama maisto produktus, dirbę verslininkai gautų paramą iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Lietuvos investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė kategoriškai pasisako prieš kompensacijas.

„Mūsų požiūris visada yra toks, kad verslo rizika yra verslo rizika ir kompensuoti tokių dalykų nereikia. Kodėl kompensuoti vienam, kuris rizikavo, o ne visai rinkai? Manau, kad ir tame pačiame sektoriuje yra įmonių, kurios nedirba su Rusija žinodamos tą keistą ekonominę elgseną. Daug kas priklauso nuo praradimų dydžio, viską reikėtų įvertinti“, - DELFI komentavo ji.

Rusijoje dirbę verslininkai neslepia, kad ši rinka juos vilioja dėl didesnio nei kitur pelningumo ir teigiamo vartotojų požiūrio į lietuviškus produktus.

Investuotojų atstovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos verslininkai jau ne sykį buvo gavę signalus iš Rusijos.

„Jau kelerius metus Rusija tai perka, tai neperka, tai stabdo, tai vėl įleidžia. Jokio stebuklo ar naujienos dabar neatsirado. Viskas taip ir turėjo būti. Prisiminkime Rusijos krizę, ar kas nors tuomet kompensavo negautas pjamas? Bent jau aš nepamenu. Tokia yra verslo rizika, jeigu nori dirbti su didesnėmis maržomis, eini į didelio rizikingumo valstybes. Mano nuomone, jeigu yra parama verslui, ji turėtų pasiekti visus, nors mes apskritai pasisakome prieš subsidijas, lengvatas ar išimtis“, - kalbėjo R. Skyrienė.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų katedros doc. dr. Aušrinė Lakštutienė tvirtina, kad klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Lazda turi du galus. Iš vienos pusės, tai yra politiniai sprendimai, nes viskas yra susiję su ES. Jeigu žiūrėtume iš kitos pozicijos, tai verslas pats rizikuoja ir pats priima sprendimus, į kokias rinkas eiti. Verslas eina į Rusiją, nes žino, kad ten daug uždirbs. Taigi iš vienos pusės tai turėtų būti jų atsakomybė, bet kai politiniai sprendimai priimami kone visa pasaulio mastu, lyg ir turėtų būti padedama verslui“, - DELFI komentavo ji.

Draudimą ir verslo rizikos valdymą magistrantams dėstanti A. Lakštutienė tvirtino, kad į Rusiją žengiantys verslininkai neturi galimybių apsidrausti nuo šios šalies veiksmų.

„Kiek žinau, draudimo bendrovės tokios paslaugos nesiūlo draustis nuo įvykių kitose šalyse, nes tai yra verslo rizika. Pačios įmonės prisiima atsakomybę, į kurias rinkas joms eiti ir kada rizikuoti. Rizika ir pelnas eina visada šalia, kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelnas“, - kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, draudimo bendrovės siūlo įmonėms draustis nuo verslo nutrūkimo rizikos. Tačiau tokiu atveju draudžiami pastatai ir juose esanti įranga.

Tas pats kaip negelbėti nesveikai gyvenusių

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas laikosi visiškai priešingos nuomonės nei R. Skyrienė.

„Valstybė ir yra tas mechanizmas, kuris turi padėti nukentėjusiems atsigauti. Kodėl kai užlieja pievas prie Šilutės nesakome, kad jie patys kalti, kad ten gyvena, kodėl valstybė jiems padeda? Arba kalbant apie greitąją pagalbą, galbūt žmonės patys kalti, nesveikai gyveno, susirgo ir dabar miršta. Kodėl iš mano pinigų turi važiuoti greitoji medicinos pagalba ir juos gelbėti? Tam ir gyvename bendroje valstybėje, kad būtų pagalbos mechanizmai tiems, kuriems jos reikia“, - DELFI sakė jis.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš gautų pajamų Rusijoje įmonės mokėjo mokesčius valstybei.

„Iš kitos pusės, jeigu pažiūrėtume, kiek pieno ir mėsos perdirbimo įmonės sumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, kiek jos investavo, kiek sukūrė darbo vietų tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Kad dalį procento to, ką jos sukūrė Lietuvai, jos atgautų, manau, būtų logiška“, - teigė S. Besagirskas.

Praradimas nebūtų kritinis

Iki 30 proc. pajamų iš Rusijos rinkos gavusios pieno perdirbimo įmonės „Vilkyškių pieninės“ vadovas Gintautas Bertašius nesiėmė vertinti, kokie galėtų būti netekimai dėl užsivėrusios Rusijos rinkos.

„Dar neaišku, kokią paramą suteiks Vyriausybė, kokia susiformuos žaliavos kaina, taip par dar nežinome, kokia kaina parduosime produkciją rinkose. Taigi yra labai daug nežinomųjų, todėl vieną-kitą savaitę negalėsime jų įvardyti“, - DELFI sakė jis.

Galimybių parduoti Rusijai ruoštą produkciją galima nesunkiai, tačiau tai esą yra kainos klausimas.

Pasak G. Bertašiaus, įmonė iš pardavimų Rusijoje gaudavo iki 30 proc. savo pajamų, 20 proc. yra problemiškos, o likusioji dalis buvo žaliava kitiems fabrikams, kurią galima nesunkiai parduoti kitur.

„20 proc. pajamų praradimas nebūtų kritinis“, - pabrėžė jis, nenorėjęs detalizuoti, kokių finansinių rezultatų tikisi įmonė po Rusijoje įvesto draudimo.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vien keturios pieno perdirbimo įmonės - „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“ ir „Vilkyškių pieninė“ - dėl sankcijų kas mėnesį praras apie 20 mln. litų pajamų.

Apie tiesiogines kompensacijas verslui Lietuvos Vyriausybė nekalba, taip pat neplanuojama ir numatyti verslininkų prašomų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kalba apie galimybę vykdyti intervencinius pirkimus, kai valstybė iš verslininkų nuperka ilgai negendančias prekes ir jas saugo, kol suranda tinkamą rinką jas parduoti.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Europos Komisija dengs Lietuvos žemės ūkio sektoriaus nuostolius, kuriuos įmonės patyrė, nes dėl Rusijos sankcijų negalėjo realizuoti greitai gendančios produkcijos.

EK pirmadienį nusprendė imtis išskirtinių priemonių dėl vaisių ir daržovių augintojų, kurie laiku nespės rasti naujų rinkų. Pasak Komisijos, Lietuva ir Lenkija bus vienos pirmųjų, gausiančių paramą.

DELFI jau rašė, kad lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją pernai sudarė daugiau nei milijardą litų.

VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimu, labiausiai dėl draudimo nukentės pieno perdirbėjai, kurie į šią šalį per metus parduodavė produkcijos už 500 mln. Lt, mėsos perdirbėjų apyvarta buvo maždaug 100 mln. Lt.