Tačiau rimtą smūgį Rusija sudavė ir savo pačios gyventojams, teigia EI.

Anot analizės, iš ES šalių labiausiai nukentės Lietuva, rašo ru.DELFI.lt.

„Iš žemės ūkio produkcijos, kurią Lietuva eksportavo į Rusiją 2013 metais, liūto dalį sudarė daržovės, vaisiai, pieno produktai ir kiaušiniai. Daugumai jų taikomas draudimas. Maisto produktų ir gėrimų eksportas iš Lietuvos į Rusiją 2013 metais siekė 1,8 mlrd. dolerių (4,5 mlrd. litų) ir sudarė 28,2 proc. viso eksporto į Rusiją. Lietuvos eksporto struktūroje Rusija sudaro iš viso 19,1 proc.“, - teigė analitikai.

Į svarbiausių ES žemės ūkio produkcijos eksportuotojų penketuką be Lietuvos dar patenka Danija, Kipras, Graikija ir Latvija.

Pažymima, kad iš visų šalių, patekusių į „juodąjį Rusijos sąrašą“, labiausiai nukentės ES. 2013 metais ES maisto ir žemės ūkio produkcijos eksportas į Rusiją sudarė 15,463 mlrd. dolerių (38,657 mlrd. litų), arba 9,7 proc. viso eksporto į Rusiją. Tai prilygsta 0,1 proc. Europos Sąjungos BVP. Taigi tiesioginė įtaka ES ekonomikai nebus didelė, teigiama analizėje.

„Nepaisant to, sankcijas reikėtų vertinti platesniame Rusijos ekonomikos nusilpimo kontekste ir atsižvelgti į padidėjusią riziką, kurią geopolitinis nestabilumas Ukrainoje ir pašliję santykiai su Rusija kelia Europos Sąjungai trapaus ekonominio augimo metu“, - pastebi „„Euromonitor International““.

Rusijos smūgis į savus vartus

Analizėje pažymima, kad sankcijos pačiai Rusijai gali tapti smūgiu į savus vartus: išaugusios maisto produktų kainos turės reikšmingą įtaką vidutinei Rusijos šeimai ir labiausiai pakenks skurdžiai gyvenančiųjų interesams.

„Rusija yra maisto produktų importuotoja, jaučianti prekybinį maisto, gyvų galvijų ir gėrimų segmento deficitą, kuris 2013 metais sudarė 23,878 mlrd. dolerių (59,695 mlrd. litų), ir draudimas įvežti prekes iš ES gali dar labiau padidinti ir taip aukštą infliaciją, kuri 2013 metais siekė 6,8 proc. Rusijai teks skatinti vidinę žemės ūkio produktų gamybą ir ieškoti naujų maisto produktų tiekėjų, kurie bus iš tolimesnių šalių – tai padidins importo savikainą. Rusijos vartotojų išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams yra didelės – 2013 metais jos sudarė 30,5 proc. visų išlaidų, o tarp itin skurdžiai gyvenančių sluoksnių – 41 proc. Išaugusios maisto produktų kainos turės reikšmingą įtaką vidutinei Rusijos šeimai ir labiausiai palies skurdžiai gyvenančiųjų interesus“, - teigė organizacija.

„„Euromonitor International““ yra viena iš lyderių tarp nepriklausomų bendrovių, atliekančių tarptautinius strateginius tyrimus vartotojų rinkų srityje.

Mažiausiai nukentės Estija

Tuo tarpu Baltijos valstybės skirtingai vertina Rusijos sankcijų įtaką nacionalinėms ekonomikoms. Rusijos draudimas Lietuvos BVP augimo tempus gali sumažinti iki 0,2 proc. per metus, prognozavo Lietuvos ekonomikos ministras Evaldas Gustas. Lietuvos BVP 2013 metais augo 3,4 proc., o 2014 metais turėtų augti 3,3 – 3,5 proc.

„Kalbant apie Rusijos sankcijas, galime konstatuoti, kad įtaka bus itin stipri. Mūsų skaičiavimu, jeigu šitas procesas užsitęs ilgą laiką, tai dėl maisto produktų embargo BVP augimas gali sulėtėti 0,2 proc.“, - po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė E. Gustas.

Jo teigimu, Lietuvai nereikėtų tikėtis didelių kompensacijų iš Europos Komisijos.

Latvijos maisto produktų gamintojų federacija (LMPGF) savo pranešime spaudai nurodo, kad Rusijos sankcijos turės didelę įtaką latvių maisto produktų gamintojams.

LMPGF tarybos pirmininkė Inara Šurė nurodo, kad praėjusiais metais bendras Latvijos eksportas į Rusiją sudarė 656 mln. eurų (2,230 mlrd. litų). Nepaisant to, kad Rusija nėra svarbiausia Latvijos įmonių eksporto rinka, Latvijos maisto produktų gamybos šaka gali smarkiai nukentėti. Be to, eksporto apribojimai gali padaryti neigiamą įtaką ne tik gamintojams, bet ir regionų gyventojams bei Latvijos ekonominiams rodikliams.

Tuo tarpu Estijos ministro pirmininko patarėja ekonomikos klausimais Maris Lauri mano, kad ES šalims paskelbtos Rusijos sankcijos Estijos ekonomikai neturės didelės įtakos arba ji bus visai nepastebima. Tačiau Rusijos veiksmų pasekmes gali pajusti atskiros įmonės. M. Lauri pažymėjo, kad vertinti ilgalaikę įtaką šalies ekonomikai yra sudėtinga.

„Panikai priežasčių nėra. Mes visą laiką žinojome, kad rytinė kaimynė neprognozuojama: sankcijos maisto produktams buvo taikomos ir anksčiau, kai kurios iš jų galioja iki šiol. Pastarieji mėnesiai aiškiai liudijo su Rusija susijusią riziką. Netgi Rusijos atsakas į ES sankcijas buvo nuspėjamas“, - teigė M. Lauri.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5608)