„Šventojoje yra keturios prabangesnės, jei galima taip įvardinti, kavinės, o visos kitos – tokio labiau valgyklinio tipo. Matyt, žmonėms to ir reikia. Šventojoje 95 proc. poilsiautojų yra lietuviai ir tikrai ne didmiesčių gyventojai. Todėl ir kurorto verslininkai prisitaikė prie atostogautojų poreikių“, - teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas.
Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Šventojoje 234 fiziniams ir juridinams asmenims yra išduoti maisto tvarkymo pažymėjimai.
Iš jų stacionarios kavinės, valgyklos – mažuma. Daugiausia maistu preliaujama iš laikinųjų statinių – kioskų. Juose išsinešti galima nusipirkti ir picų, ir kebabų, ir blynų, kitų užkandžių.
Kainos – ne kurortinės. Pavyzdžiui, įvairių rūšių picos kainuoja 10-12 litų, kebabas – 8-10 litų. Kainos yra mažesnės nei Palangoje ir tokios pat, kaip Klaipėdoje.
Nors kioskuose gaminami patiekalai neatrodo itin patraukliai, jie tikrai yra paklausūs. Be to, Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės – maisto produktų inspektorės Birutės Simutienės teigimu, kioskuose ir maisto tvarkymo pažeidimų nustatoma pakankamai mažai.
„Šią vasarą gavome tik vieną skundą, kad žmogus apsinuodijo kebabų ar picos padažais. Skundas pasitvirtino. Maisto tvarkytojai negalėjo pateikti dokumentų, kur buvo įsigyti produktai, iš kurių gaminti padažai, o tai jau yra pažeidimas“, - tvirtino pašnekovė.
Specialistai šią vasarą Šventojoje patikrino beveik pusę iš 234 maisto tvarkymo subjektų. Per patikrinimus 49 proc. objektų buvo nustatyta įvairių pažeidimų, septyniems asmenims už itin grubius nusižengimus skirtos baudos.
„Nepaisant šios statitistikos, situacija tikrai gerėja. Dažniausi pažeidimai yra tokie, kad bendra higienos būklė nėra pakankamai gera: susidėvėjusi įranga, virtuvėse fiksuojama kryžminė maisto produktų tarša, savikotrolės trūkumas.Tačiau džiugina tai, jog kiekvieną vasarą randame vis mažiau produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs. Vadinasi, valgyti tiek valgyklose, tiek pirkti maistą iš laikinųjų statinių yra pakankamai saugu“, - teigė B.Simutienė.
Maisto kainos Šventojoje išties glumina, bet ne dėl to, kad yra didelės, o todėl, kad mažos.
Gana reprezentatyviai atrodančioje kavinėjė šaltibarščių galima sukirsti už 6 litus, bulvinių blynų – už 11, kepsnį – už 19 litų.
Palangoje tokio paties tipo kavinėje šaltibarčiai kainuoja 10 litų, bulviniai blynai – 14, o kepsnys – nuo 25 litų.
Šventojoje gausu ir vadinamųjų valgyklų, kurios dirbti pradeda 8 val., o užsidaro 19 val. Vienoje jų įvairių salotų porcija kainuoja 2,6 lito, cepelinai – 10, šašlykai – 11, kotletai – 8 litai. Brangiausio patekalo – Kijevo kotleto ar vištienos amerikietiškai – kaina siekia 13 litų.
„Galbūt daugelis ir galvoja, kad tose valgyklose tik pašildomi pusfabrikačiai.Tačiau taip nėra, maistas gaminamas vietoje. Pati savo akimis mačiau padarytų žemaičių blynų, kurie kepami tik tada, kai klientas užsisako“, - teigė B.Simutienė.
Prabangesnėse Šventosios kavinėse kainos jau panašios į tas, kurios galioja Palangos viešojo maitinimo įstaigose. Pavyzdžiui, šaltibarčių porcija kainuoja 8 litus, šašlykai – 20, salotos – nuo 10, žuvų patiekalai – nuo 20 litų.
Daugelyje šių kavinių kiekieną vakarą koncertuoja žinomi atlikėjai, todėl papildomai keliolika litų dar reikia sumokėti ir už programą.
Peliminariai paskaičiavus, Šventojoje du žmonės per savaitę maistui išleistų iki 200 litų ir tikrai būtų sotūs.
Prašome jūsų - papasakokite apie savo atostogas. Kiek kainuoja pailsėti Lietuvos pajūryje? Galbūt galite paneigti mitą, kad užsienyje atostogauti pigiau? Papasakokite, jei tokią tendenciją, kad mažiau kainuoja išvykti ilsėtis svetur, pastebėjote.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Poilsis“.
Taip pat kviečiame papasakoti, apie savo atostogas, keliones ir tai, ką galima pamatyti Jūsų gimtajame mieste – geriausių rašinių autorių laukia prizai.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
