Rugpjūčio 5 d. paaiškėjo, kad liepos mėn. pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus Rusijos įmonėms nebuvo suteiktos paskolos JAV doleriais, Šveicarijos frankais ir eurais. 2014 m. antrajame ketvirtyje pasaulinių bankų Rusijai suteikiamų kreditų apimtis sumažėjo 42 proc. lyginant su tuo pačiu periodu 2013 m. Praėjusiais metais situacija buvo kitokia – bankai aktyviai dalino paskolas Rusijos įmonėms.
Kaip rašo www.newsru.com, Vakarų bankai atsiribojo nuo sandorių net ir su tais Rusijos bankais ir korporacijomis, kurių sankcijos nepalietė. Net ir tuo atveju, jei sankcijos bus panaikintos, vidutinėje perspektyvoje prieiga prie Vakarų rinkų išliks apribota.
Tačiau JAV ir Europos Sąjungos (ES) valstybių taikomos sankcijos nėra identiškos, todėl lieka landų, kuriomis gali pasinaudoti Rusijos bankai ir įmonės. Be to, prieinamos kitos finansų rinkos, iš kurių gali skolintis Rusijos bankai.
Didžiausia Rusijos finansinė institucija „Sberbank“ pateko į ES sankcijų sąrašą, tačiau JAV šiai institucijai sankcijų netaiko. „Gazprombank“, „Vnešekonombank“ ir „Rosselchozbank“ bankai įtraukti tiek į ES, tiek ir į JAV sankcijų sąrašus. Tačiau šie bankai galės skolintis iš tarpbankinės ES rinkos, įskaitant ir sindikuotas paskolas.
Taip pat neribojami ir indėliai iš Europos, tarpbankiniai depozitai bei mokėjimo paslaugos. Skirtingai nuo ES rinkos, JAV rinkoje šiems bankams ir Maskvos bankui, kuris į JAV Finansų ministerijos sąrašą buvo įtraktas liepos 29 d., draudžiama imti bet kokias paskolas, kurios turėtų būti padengiamos per ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį.
Tiesa, analitikai linkę įspėti, jog Europos bankai turbūt orientuosis į griežtesnį JAV sankcijų variantą bei atsisakys Rusijos organizacijoms suteikti taip pat ir tarpbankinius kreditus.
Norėdamos apeiti sektorines sankcijas, Rusijos įmonės taip pat galės pasinaudoti tų šalių sistemomis, kurios neprisijungė prie JAV ir ES įvestų apribojimų.
Vis dėlto, kaip liepos 30 d. pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministras Berge Brende, gali būti, jog ši šalis prisijungs prie ES taikomų sanacijų. Šveicarija, kuriai ES – tai pagrindinė prekybinė partnerė, pasilieka teisę prireikus imtis atitinkamų priemonių. Visai neseniai Šveicarijos valdžia į savo taikomų sankcijų sąrašą įtraukė dar 26 Rusijos ir Ukrainos piliečių pavardes bei 18 organizacijų pavadinimus.
Lieka Kinija ir keletas kitų Azijos valstybių, tačiau tam, kad persiorientuotų į šias kapitalo rinkas, Rusijos įmonėms prireiks laiko. Į šį faktą dėmesį atkreipė taip pat ir ES sankcijų rengėjai, kai ES šalių ambasadoriai tarėsi dėl sankcijų projekto prieš patvirtinami galutinę sektorinių sankcijų versiją.
Artimųjų Rytų valstybės Rusijai jau yra skolinusios pinigų, tačiau tai darė nedažnai bei skolino nedaug. Pavyzdžiui, 2013 m. balandžio mėn. Kataro investicinis fondas „Qatar Holding“ įsipareigojo išpirkti papildomą VTB banko akcijų emisiją, kurios bendra vertė siekė 102,5 mlrd. rublių (7,33 mlrd. litų).
Dar iki sankcijų taikymo Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ liepos 17 d. į Singapūro biržos prekybos sąrašą įtraukė savo tarptautinius depozitoriumo pakvitavimus argumentuodama šį sprendimą tuo, jog būtina didinti prieinamumą Azijos investitoriams po to, kai su Kinijos įmone CNPS „Gazprom“ sudarė 400 mlrd. JAV (1,03 mlrd. litų) dolerių vertės sandorį dėl dujų teikimo.
Jei didžiausias suverenus pasaulio fondas – Norvegija – atsisakytų investuoti į Rusiją, atsiradusią erdvę galėtų užpildyti arabų ir Azijos šalių fondai.
Ekspertai pabrėžia, kad stipriausiai smogti gali ne į Rusijos finansų sektorių nukreiptos sankcijos, o technologijų eksporto apribojimai.
ES sankcijų architektai griežtai apibrėžė, jog apribojimai taikomi tik naftos gavybai, todėl neturi paliesti gamtinių dujų gavybos projektų. Tačiau daugumoje gręžinių išgaunamas naftos, dujų ir kondensato mišinys skirtingomis proporcijomis, todėl daugeliu atvejų bus sudėtinga įrodyti, jog įranga naudojama būtent dujų gavybai.
„ExxonMobil“, BP, „Shell“ bei „Total“ su Rusijos įmonėmis sudarytoms sutartims sankcijos galimai nebus taikomos, nes šios buvo sudarytos iki šių metų rugpjūčio 1 d., jos apima dujų gavybą arba todėl , kad šios sutartys gali būti apibrėžiamos kaip tradicinės angliavandenilių gavybos projektai.
