Trečiadienį Kremlius pranešė, esą bus „draudžiama atlikti arba ribojamas atlikimas ekonominių operacijų, numatančių įvežti į RF teritoriją tam tikrų rūšių žemės ūkio produkciją, žaliavas ir maisto produktus, kurių kilmės šalis yra valstybė, priėmusi sprendimą įvesti ekonomines sankcijas Rusijos juridiniams ir (arba) fiziniams asmenims arba prisijungusi prie tokio sprendimo“. Tokia formuluotė apima Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą – būtent JAV ir ES aktyviausiai taikė ekonomines priemones Rusijos oligarchams ar kitiems su Kremliumi glaudžiai susijusiems asmenims bei įmonėms.
„Jeigu tai būtų Rusijos sankcijos, nukreiptos ne į atskiras įmones, ne į atskirus sektorius dėl konkrečių higienos ar veterinarinių „pažeidimų“, o atvirai kalbama, kad tai atsakomosios sankcijos į Vakarų valstybių sankcijas, pritaikytas Rusijai, na, tai jau būtų nusižengimas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatoms ir susitarimams. Vakarų valstybės neuždraudė ir neapribojo prekybinių santykių su Rusija – jos nukreipė sankcijas į konkrečius asmenis, konkrečias įmones. Tokie Vakarų valstybių veiksmai neprieštaravo PPO nuostatoms. Rusijos veiksmai, konkrečiai įvardijant, kad tai yra ekonominės atsakomosios priemonės prieš konkrečias valstybes, nukreipiant į konkrečius sektorius, šiuo atveju – maisto produktų gamyba ir auginimas – tai tikrai niekaip nesiderina su PPO esme.
Tai rodo, kad visos viltys, susijusios su Rusijos prisijungimu prie PPO ir galimu jos vakarėjimu buvo, aišku, tuščios. (…) Vis panašėja šita situacija į Šaltąjį karą, kuomet prekybiniai santykiai yra beveik visiškai arba pilnai suvaržomi“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, nors Rusija demonstruoja raumenis, atsakomosios sankcijos jai pačiai bus skaudžios.
„Sunku suprasti, kaip Rusija įsivaizduoja, kur ji gali nueiti“, - stebėjosi N. Mačiulis.
Pasak jo, Kremliaus pareiškimas vis dar gali būti vertinamas kaip „gąsdinimas“ – bent jau kol sankcijos realiai nebus pradėtos taikyti.
„Jeigu tai, kas dabar yra komunikuojama, taptų realiais plataus masto prekybinių santykių apribojimais tarp Rusijos ir Vakarų valstybių, tai tikrai būtų didžiausias turbūt prekybinių santykių šokas nuo Šaltojo karo pabaigos“, - pabrėžė N. Mačiulis.
Anot jo, jei Vakarai atsikirstų Rusijai analogiška blokada, tai pasaulio ekonomikai būtų milžiniškas sukrėtimas.
„Daugelį ES valstybių, aišku, palies tokios sankcijos. Dabar kamuolys Vakarų valstybių rankose. Turbūt pirmiausiai formali reakcija bus kreipimasis į PPO. O toliau – nežinau, ar ES ir JAV imsis panašių sankcijų. Nes tuomet tai būtų labai tiesus ir greitas kelias link visiško prekybinių santykių įšaldymo, kas būtų jau rimtas iššūkis ne atskiroms valstybėms, o visai pasaulio ekonomikai“, - pabrėžė pašnekovas.
Pavojai Lietuvos ekonomikai: labiausiai skaudės vežėjams?
Lietuvos žemės ūkio sektorius bei maisto pramonė nemažai produkcijos eksportuoja į Rusiją. Šie sektoriai jau yra nukentėję nuo Maskvos blokadų dėl neva masinių higienos ar veterinarijos normų pažeidimų. Tačiau N. Mačiulis ramina, kad Lietuvos ekonomikoje iš esmės nėra nuo eksporto į Rusiją visiškai priklausomų sektorių.
„Nėra nė vieno Lietuvoje pramonės sektoriaus, kuris daugiau negu 20 proc. savo produkcijos realizuotų Rusijos rinkoje. Ir apskritai tik 5 proc. visų Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojama į Rusiją. Aišku, negalime ignoruoti to skaičiaus – tai yra 4 mlrd. Lt. Mes kalbame apie atskirų įmonių galimas problemas, susijusias su tokiais Rusijos veiksmais“, -tęsė N. Mačiulis.
Pasak jo, rimtesnių bėdų gali turėti transporto sektorius. „Manau, kad labiausiai tą šoką gali pajusti transporto sektorius. Nes transporto sektorius priklausomas ne tik nuo Lietuvos gamintojų, bet ir pakankamai daug maisto prekių reeksportuoja iš Vakarų į Rusiją. Tai turbūt pirmasis sektorius, kuris pajus problemas“, - prognozavo N. Mačiulis.
Pasak jo, jei Rusijos blokada apsiribos maisto prekėmis, tai vežėjams neturėtų būti „tragedija“. Tuo tarpu platesnio masto prekybos apribojimai logistikos sektoriui kirstų jau daug skaudžiau.
Įvardijo, kurie ūkininkai nukentėtų labiausiai
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys teigia, kad, jei iš tiesų Rusija paskelbs, kad neįsileidžia jokių žemės ūkio produktų, labiausiai Lietuvoje nukentės galvijus ir daržoves auginantys ūkininkai.
„Jei kalbėsime apie mėsą, tai kiaulienos ar su ja susijusių produktų mes į Rusiją eksportuojame labai nedaug, nes Rusija jau praėjusių metų pabaigoje ir dabar dėl kiaulių maro šiemet jau sustabdė prekybą su mumis, - komentavo pašnekovas. - Turint omenyje, kad mes patys perkame kiaulienos iš Europos, tai, manau, kad kiaulieną galime sunaudoti vidaus rinkoje, neturint tokių nuostolių“.
Visai kita situacija yra su Lietuvoje auginamais galvijais. Pasak A. Gapšio, Lietuvoje jautienos užsiauginame dvigubai daugiau nei mums reikia ir apie 70 proc. iškeliauja į Rusiją.
Kalbėdamas apie paukštieną A. Gapšys teigė, kad Lietuva paukštieną tiek eksportuoja, tiek importuoja.
„Su paukštiena neturėtų būti labai blogai“, - svarstė pašnekovas. Vis dėlto net jei paukštienos augintojams pavyktų persiorientuoti į kitas rinkas, jiems produkciją realizuoti gal ir pavyktų, tačiau kaina paukštienos būtų mažesnė.
Pieno sektoriaus Rusijos papildomos sankcijos, pasak A. Gapšio, neturėtų labai nuskriausti. Pienininkai jau sėkmingai pradėjo persiorientuoti į kitas rinkas po paskutinio Rusijos pieno produktų draudimo.
„Jiems persiorientuoti į Europą nėra taip sudėtinga. Tik, aišku, praradus Rusijos rinką, kažkiek sumažėtų pelnai, bet tai nebūtų tragedija“, - teigė jis.
Grūdų augintojų žemės ūkio produkcijos importo į Rusiją draudimas taip pat neturėtų labai paliesti. Pasak A. Gapšio, nei Rusija pirko iš mūsų daug grūdų, nei mes iš jų.
„Daržovių per metus į Rusiją parduodame už maždaug 1 mlrd. Lt, bet iš kitos pusės tiek eksportuodavome, tiek importuodavome daržovių. Tai permaininga šaka. Įsivežame tai, ko čia neauginame arba žiemos metu pritrūksta, o rudenį, turėdami didesnius derlius nei reikia, stengiamės realizuoti. Tai Rusijos rinką turėjome“, - komentavo pašnekovas.
Dabar daržovių augintojams reikėtų galvoti ką daryti.
„Reikės galvoti kompleksiškai. Tai liečia ir Lenkiją, kurios nuostoliai dėl eksporto draudimo bus daug didesni nei mūsų“, - pridėjo jis. Specialistas svarsto, kad daržovių augintojai gali persiorientuoti ir, pavyzdžiui, vietoj daržovių auginti daugiau grūdų.
Paklaustas, kaip Rusijai seksis gyventi be žemės produktų iš Europos Sąjungos, A. Gapšys teigė: „Iš Europos Sąjungos Rusija nemažai įsiveždavo ir, pavyzdžiui, kiaulienos. Anksčiau iš Europos daugiausia kiaulienos pirko Rusija, dabar jau kinai, japonai didina apimtis. Atitinkamai reikia galvoti, kad rusai ieškos partnerių galbūt pačioje Kinijoje ir gausis įdomus paradoksas – tai, ką Europos Sąjunga parduodavo tiesiogiai rusams, dabar kinai pirks iš Europos Sąjungos ir gal dar parduos patiems rusams“.
G. Nausėda: Rusijai bus sunku
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda siūlo pirmiausia sulaukti galutinio paskelbimo, kokie produktai iš sankcijas Rusijai palaikiusių šalių bus neįsileisti į Rusiją, tuomet svarstyti, kokį poveikį patirs Lietuva.
„Bet kokiu atveju tikėtina, kad mes pateksime po tų produktų skėčiu. Naujiena tikrai nėra netikėta. Būtume labai naivūs, jei būtume tikėjęsi, kad Europos Sąjungai pritaikius tam tikras sankcijas Rusijai, ši nesiims jokių žygių“, - kalbėjo analitikas.
„Jeigu Rusijos ekonomikai sektųsi gerai, tai tokios priemonės dar būtų vienokio skausmingumo. Šiuo metu labai rimtai kalbama, kad Rusija yra ties recesijos praraja ir veikiausiai ji risis į recesiją, tokios panašios priemonės tik dar labiau pablogina vidaus rinkos padėtį, gali sukurti prekių deficitą, tikrai neabejotinai padidins infliaciją“, - įžvelgė pašnekovas.
Kainų augimą paskatins sumažėjusi konkurencija rinkoje ir tų šalių gamintojai, kurių nepalies sankcijos (Lotynų Amerika, Kinija – red.), stengsis pasinaudoti šia situacija ir kelti kainas.
„Ir tuomet kyla klausimas – kokia yra kantrybės riba. Šiuo metu rinkėjų kantrybės riba yra begalinė, jie yra pasirengę dėl įdomių ambicijų aukoti ir ekonomiką kartu. Valdžia puikiausiai žino gyventojų nuotaikas ir šie sprendimai neatsiranda vakuume, o vertinant visuomenės situaciją ir nuotaikas“, - svarstė ekonomistas.
G. Nausėda tiki, kad žaidžiant sankcijų karą Vakarų ir Rusijos jėgos nėra lygios: „Kad ir kokia Rusija būtų stipri ir svarbi atrodytų pati sau, visgi Europos Sąjungos ir JAV jungtinės pastangos yra sukeliančios didesnį rezonansą - ypatingai ne tiek prekybos srityje, kiek finansų srityje. Rusijos prieigos prie finansų rinkos ribojimas yra šiuo metu akivaizdžiai skausmingiausias receptas, kuris stabdo ne tik investicinį procesą Rusijoje, yra prigesęs ir toliau gęsta, bet net ir einamųjų reikmių finansavimą gali pabloginti ateityje“.
Dabar ekonomistas teigia reikia laukti, ar į Rusijos numatomus paskelbti draudimus vėl kaip nors atsakys Europos Sąjunga ir JAV.
„Visgi Europos Sąjungai yra skausminga ne tiek Rusijos rinkos privėrimas, kiek galėtų būti skausmingas energetinių išteklių eksporto sustabdymas, bet čia, manau, Rusija pati blaiviai vertina, kad tai jiems lemtų didžiulius reputacinius ir kitus nuostolius ir šito žingsnio nežengia“, - kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar paaiškėjus tiksliems Rusijos importo draudimams teks analitikams perskaičiuoti Lietuvos ūkio augimo prognozes, G. Nausėda atsakė: „Gali iškilti toks poreikis. Viskas priklausys nuo ilgalaikiškumo. Jei tęsis, kaip skelbta, metus, tai šių metų prognozės gali šiek tiek keistis“.
Iš kitos pusės ekonomistas tiki, kad Lietuva yra ne tokioje blogoje situacijoje, kad viskas sugriūtų. SEB banko ekonomistai šiems metams prognozuoja 2,7 proc. augimą ir, pasak G. Nausėdos, tai vienas iš pesimestiškesnių tarp bankų prognozių.
Ekonomistas teigia, kad visiškas Lietuvos eksporto į Rusiją uždarymas Lietuvos ant kelių neparklupdytų ir šalies į recesiją nemesteltų: „Tai būtų jau per daug radikalu. Aš pamenu 1999 m., kai užsidarė Rusijos rinka dėl finansų krizės, sustojo atsiskaitymai, sustojo prekių judėjimas, tuo metu į Rusiją vežėme apie 25 proc. savo produkcijos, net ir tuomet Lietuvos ekonomikos recesija buvo labai nedidelė – apie 1 proc. Šiuo metu situacija yra daug patrauklesnė ir palankesnė mums. Mes turime daug lankstesnį verslą, kuris prieš keliolika metų nebuvo pasirengęs dirbti su Vakarais. Šiandien jis gali diversifikuoti savo prekių srautus“.
R. Vilpišauskas: pasekmes pajus Rusijos gyventojai
Pirmiausia produktų importo ribojimo iš šalių, taikančių sankcijas Rusijai, pasekmes pajus pačios Rusijos gyventojai, mano politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Jo teigimu, toks sprendimas nėra netikėtas, nes panašių atsakomųjų veiksmų Rusija demonstratyviai imasi nuolat.
„Rusijos užsienio politika apskritai pasižymi labai aktyviu reagavimu į bet kokias tokio pobūdžio priemones – net ne ekonomines sankcijas, bet, sakykime, Rusijos diplomatų išsiuntimą iš kokios nors šalies ar panašius veiksmus. Į juos labai demonstratyviai reaguojama, siekiama parodyti, kad atsilygins tuo pačiu, todėl šis sprendimas neturėtų labiau stebinti“, – mano politologas.
DELFI primena, kad Statistikos departamento duomenimis Lietuvos eksportas į Rusiją šių metų sausio-gegužės mėnesiais siekė 6,426 mlrd. Lt. Į NVS šalis – 9,702 mlrd. Lt.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2010 m. Rusijai atiteko 15,7 proc. Lietuvos eksporto, 2012 m. - 18,9 proc. 2012 m. Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo prekių už 15,05 mlrd. Lt, tai buvo 30,4 proc. daugiau nei 2011 m. Lietuviškos kilmės prekių tais metais į Rusiją buvo eskportuota tik 2,48 mlrd. Lt (7,3 proc. daugiau nei 2011 m.). Tuo metu prekių reeksportas į Rusijos rinką 2012 m. per metus išaugo 36,2 proc. - iki 12,56 mlrd. Lt.
Daugiausia iš lietuviškos kilmės prekių prieš porą metų buvo eksportuota pieno ir pieno produktų (21,1 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją) už 523,3 mln. Lt, antroje vietoje buvo mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai (9,0 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją) už 223,1 mln. Lt, trečioje – mašinos, mechaniniai įrenginiai ir katilai (8,4 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją) už 208,8 mln. Lt ir ketvirtoje – antžeminio transporto priemonės (7,5 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją) už 185,6 mln. Lt. 2012 m. palyginti su 2011 m. labiausiai augo pieno ir pieno produktų eksportas – 59,4 mln. Lt arba 12,8 proc., mašinų, mechaninių įrenginių ir katilų eksportas – 54 mln. Lt arba 34,8 proc., bei cukraus ir konditerijos gaminių iš cukraus eksportas, didėjęs 36,9 mln. Lt arba 175,8 proc., o labiausiai sumažėjo mineralinio kuro – 112,5 mln. Lt arba 74,3 proc., gyvų gyvūnų – 42,6 mln. Lt arba 98,2 proc., bei maisto pramonės liekanų ir pašarų gyvūnams eksportas, mažėjęs 38,5 mln. Lt arba 45,7 proc.
