Kartais klaidinantis turto vertinimas yra akivaizdus, o kartais teismui tenka įdėti nemažai pastangų siekiant atsirinkti tarp dviejų oficialių, tačiau šešiaženklėmis sumomis skirtingų turto vertinimo ataskaitų.
Turto vertinimo ataskaitos, kaip rašytinio įrodymo, statusas yra įtvirtintas įstatymiškai, tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti ginčijamas teismo salėje. Paprastai Lietuvos teismai jiems pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis nepasitiki dviem atvejais. Pirmuoju, kai turto vertintojų pasirinkti argumentai nėra aiškūs ir įtikinantys. Antruoju, kai turto vertinimo ataskaita neatitinka Lietuvos įstatymais įtvirtintų jai taikomų išorės kriterijų.
Nepagrįstas turto vertės didėjimas dažniausiai atsispindi tose ataskaitose, kurios pateikiamos bankroto ir skolų priteisimo bylose, kai skolininkas siekia dirbtinai padidinti turto vertę ir taip padengti kuo didesnę skolos dalį. Kitais atvejais ypač maža kaina įvertintas turtas tiesiog perleidžiamas saviems. Laimei, teismai vis dažniau reaguoja į nesąžiningus veiksmus ir siekia, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų realizuojamas tikrąja jo verte.
Riziką mėgstantys atsakovai pakankamai dažnai renkasi ėjimą „va bank“. Tuomet turto vertė dirbtinai mažėja arba didėja ne trečdaliu ar perpus, o penkis ar net dešimt kartų. Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino nekilnojamo turto pardavimo sutartį negaliojančia, nes Registrų centre daugiau nei 2 mln. litų įkainotas turtas pagal specialiai parengtą turto vertinimo ataskaitą buvo parduotas vos už 320 tūkst. litų.
Žinoma, ne visais atvejais neatitikimai ataskaitoje yra akivaizdūs. Kartais teismui tenka tiesos ieškoti tarp dviejų turto vertinimo ataskaitų. Neseniai ir Lietuvos apeliaciniame teisme bylos nagrinėjimui buvo pateiktos dvi to paties turto vertinimo ataskaitos: vienoje jų turtas įvertintas 1,08 mln. litų, o kitoje – jau 2,85 mln. litų. Teismas, įsigilinęs į turto vertinimo metodus, nustatė, kad vienoje iš ataskaitų turtas buvo vertinamas lyginant su kitu turto analogu, tačiau šis objektas buvo visai kitokios paskirties.
Tad ar įmanoma apsidrausti nuo tokių nekokybiškų ar nesąžiningų turto vertinimo ataskaitų? Idealiu atveju turto vertinimo ataskaitos turėtų būti laikomos teisingomis ir juridiškai galiojančiomis nuo tos akimirkos, kai ją oficialiai pasirašo tam licenciją turintis vertintojas. Taip yra įtvirtinta ir LR Turto ir verslo vertinimo įstatyme. Tačiau mūsų teismų praktikoje yra ne vienas būdas, kaip dar kartą patikrinti teismui teikiamą dokumentą, ir esant reikalui jį nuginčyti. Galima sakyti, kad iš tiesų įstatymas tokiai turto vertinimo ataskaitai suteikia tik oficialiojo rašytinio įrodymo galią.
Šioje vietoje norisi atkreipti ypatingą verslo dėmesį – visi teismo praktikoje naudojami metodai patikimumui nustatyti gali būti pritaikyti žymiai anksčiau, dar prieš ginčui tapus teisminiu procesu. Juk turto vertinimas versle yra naudojamas nepaprastai plačiai.
Kokie kriterijai apibrėžia patikimą turto vertinimo ataskaitą? Pirmiausia, ataskaitoje turi būti aiškiai nurodyti ir paaiškinti vertinimo metodai. Antra, turėtų būti išsamiai aprašyta turto struktūra ir jo rūšys. Šiuos esminius kriterijus neseniai įvardijo Lietuvos apeliacinis teismas. Išoriniai, formalieji kriterijai, kurie gali įspėti apie nepakankamą ataskaitos patikimumą, yra detaliai aprašyta minėtame Turto ir verslo vertinimo įstatyme. Pagal jį, turto vertinimo ataskaitoje turi būti: ataskaitos ir vertinamo turto pavadinimai, pastarojo identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis, taip pat nurodytas ataskaitos užsakovas, turtą vertinusios įmonės duomenys, ataskaitos surašymo data, sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta. Be to, turi būti nurodytos vertinimo prielaidos, ypatybės, metodai, vertinamo turto aprašymas bei turto vertės nustatymo pagrindimas. Kai ataskaita neatitinka šių reikalavimų, teismas jau turi pagrindą spręsti apie vertinimo ataskaitos išvadų nepagrįstumą ir pačios ataskaitos nepatikimumą.
Galiausiai, Tarptautinė vertinimo standartų taryba yra parengusi ir tarptautinius vertinimo standartus (TVS). Juos atitinkanti turto vertinimo ataskaita turėtų būti aiški paprastam vartotojui – jam, o taip pat ir teismui neturėtų kilti klausimų, kokie veiksniai didino ar mažino turto vertę, o kriterijai ir metodai, kuriais tai buvo nustatyta – aiškiai aprašyti.
Taigi matant bylas, kuriose oficialios turto vertinimo ataskaitos pripažįstamos negaliojančiomis, verslininkams belieka palinkėti būti itin budriems naudojant šį instrumentą kaip objektyvios informacijos šaltinį. Ypač tais atvejais, kai verslo santykiai kvepia turto dalybomis.