Liepos mėnesį, palyginus su birželiu, vartotojų pasitikėjimas sumažėjo 3 proc. punktais. Tiek pat krito ir verslo ekonominių vertinimų rodiklis. Sumažėjo statybos sektoriaus ekonominių vertinimų rodiklis - 7 proc. punktais, paslaugų sektoriaus, pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai sumažėjo 3 proc. punktais, prekybos – 4 proc. punktais.
Kaimo gyventojai optimistiškesni
Statistikos departamentas skelbia, kad liepos mėnesį vertindami, kaip pasikeis pajamos per artimiausius metus, 17 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės. Birželio mėnesį tokių buvo 20 proc. 24 proc. teigė, kad situacija pablogės, birželio mėnesį – 23 proc. 56 proc. tikisi, kad per ateinančius metus jų finansinė situacija nepasikeis (birželį – 53 proc.).
Svarstydami apie šalies ekonominę būklę 27 proc. teigė, kad situacija pagerės, prieš mėnesį tokių buvo 30 proc. Kad ūkio padėtis pablogės, liepą manė 35 proc. (birželį – 28 proc.).
Mažiau gyventojų tiki, kad jiems pavyks susitaupyti. Birželį tokių gyventojų buvo 34 proc., liepą – 32 proc.
Pasak Statistikos departamento, pesimistiškesnės nuotaikos greičiau apkrečia miesto žmones nei kaimo gyventojus. Liepos mėnesį, palyginus su birželiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais, kaime – padidėjo 1 proc. punktu.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 proc. punktais.
Verslas taip pat permąsto
Liūdnesnės nuotaikos dėl galimo ekonomikos augimo užplūsta ir verslo atstovus. Statistikos departamento duomenimis, ekonominių vertinimų rodiklis liepą, palyginus su birželiu, sumažėjo 4 proc. punktais, paslaugų sektoriaus – 7, vartotojų – 5, statybos – 1. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 proc. punktais.
Pramonės sektoriuje per artimiausius mėnesius produkcijos gamybą didinti planuoja 31 proc. įmonių vadovų (birželį – 37 proc.), planuojančių mažinti produkcijos gamybą nepadaugėjo (19 proc.). Šiek tiek sumažėjo ir gaminių eksporto prognozė. 27 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą (birželį – 29 proc.), mažėjimą – 14 proc. (birželį – 13 proc.).
Mažėjo ir įmonių vadovų, ketinančių didinti darbuotojų skaičių – nuo 16 proc. iki 14 proc.
Mažmeninės prekybos atstovų nuotaikos išlieka optimistiškesnės. 22 proc. prekybos įmonių atstovų manė, kad jų įmonės ekonominė būklė gerės (birželį – 25 proc.), kad blogės – 4 proc. (birželį – 4 proc.).
Paslaugų sektoriuje fiksuojamas 3 proc. punktų pasitikėjimo rodiklio kritimas. Blogiausiai savo verslo perspektyvas vertino sausumos transporto, sandėliavimo, kino filmų, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos bei sportinės, pramogų ir poilsio organizavimo įmonės.
Gamintojai jaučiasi nelabai komfortiškai
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, komentuodamas verslo atstovų nuotaikas dėl perspektyvų, visų pirma pabrėžė, kad kai kurie sektoriai yra ypač jautrūs sezoniškumui. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje ne šiltojo sezono metu rodikliai gali labai nukristi.
Pasak jo, vertinant pramonės sektoriaus atstovų lūkesčius orientuojamasi į gamybos apimties pokyčius: „Čia gali suveikti sezoninis veiksnys – atostogaujama, ekonominė veikla sulėtėja. Matome, kad ir pernai tuo metu buvo pokytis. Bet kalbant apie ateities perspektyvas, pramonės sektorius vertina geopolitinį aspektą. Tai matome ir iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos apklausų – prasčiau vertinamos eksporto perspektyvos į Rytus. Matyt, yra ir netikrumas, ar pavyks tą netektį kompensuoti eksporto padidėjimu į kitas alternatyvias rinkas. Kalbant bendrai, pramonininkai jaučiasi nelabai komfortiškai“.
Tą patį G. Nausėda įžvelgia ir paslaugų sektoriaus aplinkoje, kur dominuoja transporto sektorius.
Vertindamas vartotojų lūkesčių pasikeitimą, ekonomistas pabrėžė euro faktorių.
„Kaip bebūtų, iki birželio pabaigos, liepos mėnesio buvo tik nuojauta, kad euras bus, o liepą galutinai tapo aišku, kad jį turėsime. Matyt, vartotojai jaučiasi truputį nesaugiai, vertina būsimą padėtį, baiminasi kainų apvalinimo efekto, kuris, kad ir kaip būtų pristatomas kaip nepavojingas ar švelnus, visgi daugelio gyventojų priimamas pesimistiškiau“, - kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar verslo ir gyventojų lūkesčiai realizuojasi į realius jų veiksmus – pesimizmas virsta mažesniu vartojimu, investicinių planų permąstymu, G. Nausėda teigė: „Sakyti, kad gyventojų lūkesčiai blogoje tendencijoje, negalima. Jie pakankamai stabilūs. Mažmeninės apyvartos statistika rodo, kad apyvarta didėja, o vartojimo struktūros pokyčiai liudija, kad žmonės nesijaučia taip blogai, nes perka ne tik pirmo būtinumo prekes. Tai rodo, kad žmonės tikisi, jog jų pirminiai poreikiai bus patenkinti ir jie gali skirti tam tikrą dalį lėšų kitiems pirkimams“.
Vis dėlto G. Nausėda įžvelgė, kad kuo labiau artės euro įvedimas, tuo labiau gali kisti vartojimo struktūra: „Elgesį gali keisti konservatyvesnis elgesys, kai gali būti pristabdytas ne tik nepirmo būtinumo prekių pirkimas, bet gali keistis ir vartojimo-taupymo santykis. Žmonės gali pradėti daugiau kaupti „juodai“ dienai“.
Viskas prasideda nuo lūkesčių
Banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė teigė, kad ekonomikoje verslo ir gyventojų lūkesčiai itin svarbūs, nes nuo jų viskas ir prasideda.
„Jei tiki, kad viskas gerai, vartoji, leidi pinigus ir tai skatina ekonomikos augimą. Lūkesčiai yra pirminiai indikatoriai, kur link gali judėti ekonomika. Nenorėčiau sakyti, kad lūkesčiai judės sau, o ekonomika – sau“, - spėjo ekonomistė.
Nors ekonomikos būklę pašnekovė įvardijo kaip stabilią, visgi, jos nuomone, trūksta papildomo impulso spartesnei plėtrai.
„Augimas yra tvarus, geras, bet tik esamai būklei palaikyti. Ekonomika funkcionuoja neblogai, bet trūksta papildomo impulso, kad būtų matomesnių pokyčių struktūroje. Augimo neužtenka, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos", - kalbėjo ji.
