Investuoti į žemės ūkį skatina ir palanki mokesčių sistema - žemės ūkio bendrovės nemoka pelno mokesčio, jei pusė ir daugiau jų pajamų gaunamos iš žemės ūkio veiklos ar žemės ūkiui teikiamų paslaugų.
Beveik du šimtai Lietuvoje veikiančių žemės ūkio bendrovių, jas vienijančios asociacijos duomenimis, jau šiandien užaugina apie pusę šalies žemės ūkio produkcijos.
Viena didžiausių -10 šalies žemės ūkio bendrovių valdanti "Agrovaldymo grupė", kurios žemės plotas siekia 5 tūkst. hektarų, iki 2007 metų tikisi juos išplėsti iki 20-25 tūkst. hektarų ir per artimiausius penkerius metus į žemės ūkį investuoti iki 60 mln. litų.
"Mūsų strateginis tikslas - investicijos į žemės ūkį. Kol kas galvojame apie pirminės žemės ūkio gamybos plėtrą. Šioje srityje ketiname rimtai dirbti nebūtinai superkant bendrovių narių pajus", - "Lietuvos žinioms" sakė "Agrovaldymo grupės" valdybos pirmininkas Darius Pipiras.
LAEI duomenimis, per praėjusius dvejus metus į žemės ūkio gamybą Lietuvoje buvo investuota po 300 mln. litų.
Investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, buvo skirta 38,6 proc SAPARD lėšų. Panašią sumą gavo ir perdirbėjai.
Specialistų teigimu, labiau nei SAPARD lėšos, kurios kitąmet bus baigtos išmokėti, investuotojus domina pagal Bendrąjį programavimo dokumentą 2004-2006 metams žemės ūkiui numatyti pinigai - apie 662 mln. litų bei daugiau nei 2 mlrd. litų siekiančios lėšos kaimo plėtrai. Paraiškos šioms investicijoms priimamos nuo 2004 metų.