Net penki nelegalūs darbuotojai buvo aptikti Vilniuje esančiame pramogų ir poilsio centre „Belmontas“, kurią valdo bendrovė „RA44“ – Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad 32 metų centro direktorius Simas Krapavickas yra atsakingas už nelegaliai dirbusius darbuotojus.
Nors už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį įstatyme yra numatyta bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų, teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti švelnesnę sankciją – S. Krapavickui buvo skirta 5 tūkst. Lt bauda (po 1 tūkst. Lt už kiekvieną nelegalų darbuotoją).
Tačiau net ir tokia ypatingai švelni nuobauda „nelegalus“ priglaudusio „Belmonto“ direktoriui pasirodė per didelė – S. Krapavickas buvo įsitikinęs, kad jokio įstatymo pažeidimo nepadarė, o jam iškelta byla turi būti nutraukta.
Neplanuotą patikrinimą pramogų ir poilsio centre Vilniaus apskrities Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko dar praėjusių metų rugpjūčio 12-ąją – čia buvo aptikti penki darbuotojai, su kuriais nebuvo pasirašytos darbo sutartys.
S. Krapavicko darbo vietoje nebuvo, jis čia nepasirodė ir pakviestas pareigūnų – atsiuntė tik savo atstovą. Vėliau „RA44“ vadovas teigė, kad nepagrįstai yra apkaltintas nelegaliu darbu ir pažymėjo, jog maitinimo įstaigoje rasti žmonės dar nedirbo, o tik mokėsi.
„Su šiais asmenimis buvo atlikti apmokymai, jie stebėjo kitus dirbančius darbuotojus, jokio leidimo dirbti nebuvo gavę – būdami suinteresuoti įsidarbinti, šie asmenys domėjosi būsimo darbo užmokesčio, darbo funkcijomis ir sąlygomis“, – pažymėjo 5 metus „Belmontui“ vadovaujantis S. Krapavickas.
Pasak jo, „nelogiška, neprotinga ir neteisinga būtų atimti iš darbdavio galimybę vykdyti darbuotojų atranką siekiant patikrinti, ar asmuo sugebės atlikti įvairias funkcijas, iki pasirašant darbo sutartį“.
„Natūralu, kad asmuo, suradęs darbdavio, ieškančio darbuotojo, skelbimą apie laisvą darbo vietą, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad priimtų sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo, paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sąlygomis, visam šiam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai negali būti taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių, nekyla nelaimingo atsitikimo darbe grėsmės ir pan.“, – pažymėjo S. Krapavickas.
„Belmonto“ vadovas surado ir pateisinimą, kodėl „dar tik mokęsi“ ir kitus darbuotojus „stebėję“ penki asmenys dėvėjo tokias pačias prijuostes, kaip ir oficialiai bendrovėje dirbantys darbuotojai.
„Prijuostės joms buvo išduotos tam, kad šie asmenys neišsiskirtų iš kitų kavinės darbuotojų ir netrikdytų kavinės lankytojų dėmesio“, – sakė jis. Tiesa, jis pripažino, kad tą pačią dieną, išvykus policijos pareigūnams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodra“) buvo pranešta, jog nelegaliai aptikti asmenys yra įdarbinami nuo kitos dienos.
Tokie populiaraus pramogų ir poilsio centro vadovo bei jo advokato teiginiai neįtikino nei sostinės policijos, nei jų poziciją palaikiusio Vilniaus apygardos teismo, konstatavusio, kad S. Krapavickas pagrįstai pripažintas kaltu nelegalaus darbo byloje, o jo argumentai apie galimai būsimų darbuotojų mokymąsi yra ne tik nesuderinami su įstatymais, bet ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
„Net tiesiogiai nevykdant darbuotojo pareigų, bet asmeniui mokantis šias pareigas tinkamai atlikti, yra keliama darbuotojo kvalifikacija, kas sukuria naudą ir darbuotojui, ir pačiam darbdaviui, – pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėja Jūratė Damanskienė. – Bendrovei „RA44“ nėra suteikta teisė verstis mokymų veikla, todėl įmonėje kvalifikaciją kelti gali tik esami darbuotojai“.
Pasak teismo, tai, jog visi asmenys buvo su įmonės darbuotojų apranga, rodo, kad jie laikėsi įmonėje nustatytos tvarkos, taip pat visi asmenys parodė, kad žinojo, koks užmokestis jiems bus mokamas ir buvo įsitikinę, jog už jų darbą bus sumokėta.
Teisėja J. Damanskienė taip pat pabrėžė, kad Darbo kodekse yra nustatyta, jog sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kuris gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui.
„Taigi, išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas“, – pažymėjo teismas.
Be to, teisėjos teigimu, S. Krapavicko teiginys, jog nesąžininga darbdavio atžvilgiu kiekvieną kartą su pretenduojančiu dirbti asmeniu sudaryti darbo sutartį, yra niekuo nepagrįstas bei prieštarauja pagrindiniams darbo teisės principams, o laikantis tokios pozicijos būtų pažeidžiami darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai.
„Elementarių darbo funkcijų (gebėjimas bendrauti su klientu, stalo serviravimas ir pan.) patikrinimas yra galimas ir tinkamai suorganizuotos darbuotojų atrankos metu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju susidariusi situacija laikytina ne atranka į darbą, o darbiniais teisiniais santykiais“, – teismas pažymėjo, kad „Belmonte“ nelegaliai dirbusiems asmenims, vykdant tapačias funkcijas kaip ir darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, kilo analogiškos rizikos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir pan.
„Tai tik patvirtina, kad jų (nelegalių darbuotojų – aut. past.) kaip socialiai silpnesnės teisinių santykių šalies interesai turi būti ginami, ką ir užtikrina darbo teisės normos“, – nelegalų darbą „Belmonte“ konstatavo teismas.
