Čia aukštųjų technologijų bendrovė „Rokor“ pradės gaminti aliuminio oksido kristalus, arba kitaip – pramoninius safyrus (korundą).

Gamyklos, kurioje bus auginami pramoniniai safyrai, statybos darbus atlieka Vilniaus statybų bendrovė „Irdaiva“. Už projekto statybos darbų valdymą bei priežiūrą atsakinga bendrovė „Baltijos biuras“.

„Rokor“ generalinė direktorė Kristina Aliabjeva teigė, kad pramoninių safyrų gamyba bus visiškai nauja verslo sritis Lietuvoje. Įmonės technologijos remsis pasauline patirtimi ir pažangiausiomis mokslo naujovėmis.

Dirbtinio safyro monokristalai bus išauginami iš aliuminio oksido α-Al2O3. Žaliava kaitinama itin aukštoje 2 050 °C laipsnių temperatūroje. Atsižvelgiant į tai, koks dydis bus reikalingas, pramoninis safyras įrenginiuose bus auginamas 5–11 dienų.

Techninis safyras, arba kitaip korundas, dažnai siejamas su brangakmeniais. Taip yra dėl to, kad visiškai skirtingos medžiagos turi vieną pavadinimą. Bespalviai plokšteliniai safyrai bus naudojami elektronikos ir mikroelektronikos pramonėje, šviesos diodų ir chemijos pramonėje ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, optikos, lazerių, medicinos.

„Rokor“ ketina pateikti rinkai komponentų iš pačių išaugintų safyrų, skirtų šviesos diodų, mikroelektronikos, puslaidininkių, optikos ir kitoms technologijoms.

K. Aliabjeva sakė, kad didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos bus eksportuojama į Europos, JAV ir Azijos šalis. Lietuvoje tikimasi ją tiekti lazerių ir kitoms aukštųjų technologijų bendrovėms.

Laukia įrangos

Techninių safyrų gamyklos statybos sparčiai artėja prie pabaigos. Jau įvykdyta apie 70 proc. suplanuotų darbų.

„Dabar laukiame, kada atveš įrangą, o jos bus labai daug. Tai užtruks apie porą mėnesių, nes tebevyksta įrangos komplektavimo darbai“, – teigė „Irdaivos“ statybos darbų vadovas Mindaugas Valeika.

Produktai, kuriuos gamins „Rokor“, bus ypatingi, o specialiai pagal naujausias technologijas komplektuojama safyrų auginimo ir apdirbimo įranga neturės analogų Lietuvoje.

Vidus derės su išore

Surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų statinio fasadas yra tamsiai rudos spalvos. Jį pagyvina medinės žaliuzių tipo dailylentės.

Gamyklos interjeras bus nepretenzingas ir neperkrautas detalėmis. Jame vyraus šviesiai ir tamsiai pilka spalva, deranti prie pilkšvai rudo fasado.
Cecho sienos bus išklijuotos plytelėmis, nes kietiems techniniams safyrams apdirbti reikia tikslumo ir švaros.

Pramoninių safyrų gamykla bus padalyta tarsi į dvi dalis – vienoje bus gamybinės patalpos. Taip pat čia bus įrengta nemažai buitinių patalpų: persirengimo kabinos, dušai, tualetai, darbuotojų virtuvė. Antrame aukšte įsikurs administracija.

Ateityje lietuviškoje pramoninių safyrų gamykloje ketinama įrengti ir mokslinę laboratoriją, atlikti čia įvairius tyrimus.

Nemažai dėmesio skirta ir gamyklos aplinkai. Siekiant ją papuošti, atsisakyta asfalto. Vietoj jo pasirinktos specialios ažūrinės betono trinkelės, pro kurių ertmes stiebsis žolė.

Galbūt šildys ir kaimynus

Gaminant pramoninius safyrus, bus sunaudojama daug energijos ir išsiskirs nemažai perteklinės šilumos. Visą šilumą žadama surinkti ir naudoti šildymui.

M. Valeikos teigimu, perteklinės šilumos susidarys tiek daug, kad svarstoma dalį jos panaudoti ir kaimynams apšildyti. Galimas perteklinės šilumos pritaikymas daro šį objektą ypatingu inžinerinių sistemų projektuotojams ir montuotojams.

Specialistus ruoš vietoje

Pramoninių safyrų gamyklą planuojama atidaryti iki šių metų lapkričio vidurio.

Iš pradžių čia dirbs apie 30 žmonių, vėliau darbuotojų skaičius turėtų padidėti iki 80.

„Dėl darbo specifikos ir ypač aukštų kokybės reikalavimų visi darbuotojai turės būti aukščiausios kvalifikacijos ir specialaus išsilavinimo – inžinieriai, fizikai.

Kadangi tokia gamyba Lietuvoje visiškai nauja verslo sritis ir reikalingų specialistų nėra, darbuotojai bus mokomi vietoje“, – žadėjo K. Aliabjeva.