Lietuvos banko duomenimis, įsivedus eurą iki 2012 m. realus darbo užmokestis labiausiai augo Suomijoje (26,5 proc.), Airijoje (14,6 proc.) bei Slovėnijoje (10,6 proc.), o Kipre, Portugalijoje ir Maltoje fiksuota sumažėjusi perkamoji galia atitinkamai 0,9 proc., 1,2 proc. ir 1,5 proc. Vis dėlto labiausiai po paskutinės krizės liko nukentėjusi Graikija, kurioje fiksuotas realaus darbo užmokesčio sumažėjimas 9,6 proc.
Kol kas Lietuva per daug jaudintis dėl neigiamo scenarijaus neturėtų: ekonomikos augimo prognozės optimistinės, nedarbas nedidėja, fiksuojamas atlyginimų augimas. Tačiau ar to užteks, kad įsiliejusi į euro zoną Lietuva sparčiai vytųsi sėkminguosius euro zonos pavyzdžius?
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka mano, kad ne. Paklaustas, kaip galėtų vystytis Lietuvos ekonomikos scenarijus, įsivedus eurą, pašnekovas teigė, jog ateitis, kuri laukia Lietuvos, nėra susijusi su valiutos pakeitimu.
Kiekvienai šaliai savas scenarijus
„Šalys euro zonoje yra labai skirtingos, o, tarkime, Danija ar Švedija net nėra euro zonoje. Europos šalių vystymosi scenarijai yra skirtingi, kartu ir Lietuvos“, - kalbėjo jis.
Vis dėlto R. Lazutka dideliu optimistu dėl Lietuvos ateities artėjant prie stipriųjų Europos Sąjungos šalių savęs pavadinti negalėtų.
„Optimizmo neturiu, kad vystysimės kaip Suomija ar Danija dėl dviejų svarbesnių dalykų“, - pastebėjo jis.
Pirmiausia ekonomistas skeptiškai žiūri į šalies požiūrį į technologijas ir mokslo vystymą: „Paminėtos šalys išsiskiria skiriamu pinigų dydžiu mokslui. Lietuva ne tik gynybą, bet ir mokslą finansuoja silpnai. Kalbu ne tik apie viešąjį sektorių, bet svarbu, kad ir privatus sektorius finansuotų mokslą. Nuo to priklauso technologinė pažanga. Dėl to galėtume labiau tikėtis Portugalijos scenarijaus: mūsų pramonės, ūkio šakos iš Vakarų perima tradicines technologijas, o ne aukštąsias. Jomis remiantis mes negalime tikėtis, kad pasivysime pirmaujančias euro zonos ar bendrai Europos Sąjungos šalis“.
Taip pat, R. Lazutkos manymu, Lietuva labiau primena Pietų Europos šalis nei Vakarų korupcijos lygiu.
„Vokietija, Danija, Švedija pasižymi skaidrumu, o tokios šalys, kaip Italija, Portugalija, - šešėline ekonomika, korupcija. Mes panašesni skaidrumu į pastarąsias. Jei radikaliai nepasikeisime, tai ir scenarijus bus panašus“, - svarstė ekonomistas.
„Šiuos argumentus labai lengvai paneigia Graikijos, Portugalijos palyginimas su Danija ir Švedija. Tai rodo, kad buvimas euro zonoje gali negelbėti, o nebuvimas – netrukdo pritraukti investicijų. Žinoma, turint vienodas sąlygas euro turėjimas būtų palankesnis, bet tokių sąlygų neturime“, - kalbėjo jis.
Kainas turėtų sureguliuoti rinka, bet...
Paklaustas, kaip euro įvedimas paveiks kiekvieną gyventoją, ar šie galės tikėtis spartesnio atlyginimų augimo nei kainų didėjimo, R. Lazutka teigė, kad trumpuoju laikotarpiu kainos šiek tiek gali keistis, tačiau viską turi sureguliuoti rinka.
„Pardavėjai visada suinteresuoti parduoti brangiau, o pirkėjai nupirkti pigiau. Taip veikia rinkos ekonomika“, - aiškino ekonomistas.
Vis dėlto euro įvedimą R. Lazutka palygino su dirigento lazdele, kai ši įvedant eurą gali suveikti kaip signalas rinkos žaidėjams visiems kilstelėti kainas, nebijant, kad klientas pereis pas konkurentą.
„Tai veiksnys, kuriuo galima pasinaudoti su mažesne baime, kad konkurentai elgsis priešingai. Žinoma, jei kainas verslininkas padidins per daug, klientai gali išeiti pas kitą. Taip turi veikti rinka, bet Lietuvoje bėda ta, kad daug kur konkurencijos nėra, o susiformavusi oligopolija, kur kainos gali kilti“, - komentavo pašnekovas.
R. Lazutka svarstė, kad nepaisant to Lietuva šiuo metu gali džiaugtis gera ekonomine aplinka, kur gyventojų pajamos auga, nedarbas nedidėja.
„Šiame fone kainų apvalinimas paskęs ir bus tik atskirų pasipiktinimų, bet masinių augimų neturėtų būti“, - teigė jis.
Daugiau disciplinos
Dėl euro įvedimo įtakos Lietuvos ekonomikos augimui daug optimistiškiau nusiteikęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorius, ekonomistas Jonas Čičinskas.
Pasak jo, euras Lietuvai padės panašėti bent į vidutines Europos Sąjungos šalis.
„Kai esame integravęsi į bendrą ekonomiką, sava valiuta mus šiek tiek atplėšia, sutrukdo ekonominį bendradarbiavimą“, - teigė jis.
Prisijungusi prie euro zonos Lietuva didelio šoko neturėtų pajusti: litas prie euro pririštas jau nuo 2004 m., kursas visiems įprastas.
J. Čičinskas taip pat pabrėžė, kad įstojus į euro zoną Lietuva privalės griežčiau laikytis įsipareigojimų.
„Tai reikš griežtesnę tvarką – smarkiai subalansuotą šalies biudžetą. Jei nukrypsime, pavyzdžiui, įsipareigosime kompensuoti pensijas, o ekonomika tiek neaugs, kiek prognozuota, tada teks skolintis ir kils problemų su įsipareigojimais“, - teigė jis. Kartu Lietuva įgis galimybę aktyviau dalyvauti priimant pinigų politikos sprendimus.
Pasiteiravus, ar po paskutinės krizės iki galo neatsigavusios Pietų euro zonos šalys negali turėti įtakos Lietuvos ekonomikos augimui, J. Čičinskas teigė: „Tiesiogiai įtakos neturėtų būti. Problemų gali kilti tik tuomet, jei atplūstų nauja ekonominių sunkumų banga tose šalyse. Jei vėl šalys sukluptų, ko dabar horizonte nesimato, tai Lietuva, kaip euro zonos narė, turėtų skolintis milijonus ir pervesti į pagalbos fondą. Mūsų įsipareigojimas, jei ten nutiktų vėl bėdų, gelbėjant šalis būtų didesnis nei dabar“.
Bedė pirštu į problemas
Trečiadienį Europos Komisija paskelbė pranešimą apie Lietuvos praktinį pasirengimą įsivesti eurą. Jame patvirtinama, kad Lietuvos rengimasis prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. vyksta sklandžiai, nors kai kuriose srityse reikėtų daugiau pažangos.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvai reikia sparčiau rengti priemones, kuriomis užkertamas kelias mažmenininkų piktnaudžiavimui. Tai vienas iš pagrindinių lietuviams susirūpinimą keliančių klausimų.
Taip pat svarbu pasiekti, kad kuo daugiau subjektų pasirašytų Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas.
Pasak EK, reikia veiksmų padėčiai ištaisyti, kai įmonės nesilaiko kainų nurodymo ir perskaičiavimo (pvz., apvalinimo taisyklių) reikalavimų arba neteisingai įgyvendina Geros verslo praktikos memorandumą, imtis ne vėliau kaip per 48 valandas.
Tai labai svarbu užtikrinant, kad euro įvedimu nepiktnaudžiautų spekuliantai ir lietuvių perkamoji galia nebūtų sumažinta.
Taip pat esą pirmoji informacija apie kainų pokyčius po euro įvedimo dienos turėtų būti paskelbta kuo anksčiau 2015 m. sausio mėn, o iki euro įvedimo 2015 m. sausio 1 d. grynųjų litų kiekį apyvartoje būtų galima dar labiau sumažinti.
„Vykdant informavimo kampanijas dėmesį reikėtų skirti praktiniams euro įvedimo aspektams: užtikrinti teisingą kainų nurodymą dviem valiutomis ir atidžiai stebėti kainų nustatymą euro įvedimo laikotarpiu, kad vartotojai būtų apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos institucijos raginamos reguliariai pranešti Komisijai nuomonių apklausų rezultatus“, - rašoma pranešime spaudai.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas skaičiuoja, jog euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2-0,3 proc.
Lietuva 19-ąja euro zonos nare taps nuo 2015 m. Šalis jau sykį bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 m. Tuomet tam kelią užkirto EK ir ECB vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus.
