Keturis sveikatingumo centrus, priklausiusius Ukrainos vidaus reikalų ministerijai, jau gavo Rusijos vidaus reikalų ministerija. Eilėje laukia geležinkelių bendrovė RŽD, kuriai gali atitekti trys kurortiniai kompleksai. Ministerijoms ir stambioms valstybinėms įmonėms planuojama perduoti dar apie šimtą sanatorijų. Tačiau Rusijos įmonės ne itin žavisi šia idėja – nemaža dalis sveikatingumo infrastruktūros yra avarinės būklės.

„Po referendumo Kryme visa valstybinė nuosavybė pusiasalio teritorijoje atiteko respublikai. Dabar Krymo valdžia siekia visus valstybinius pensionatus ir poilsio namus perduoti atitinkamoms Rusijos ministerijoms bei įstaigoms“, - teigė už Krymo reikalus federalinėje vyriausybėje atsakingo Dmitrijaus Kozako aparato atstovas.

Prisijungusi Krymą, Rusija perėmė milžinišką kurortinę zoną: 467 sanatorijas ir pensionatus, 232 viešbučius, 92 vaikų sanatorijas bei sveikatingumo stovyklas, taip pat 517 km paplūdimio. Krymo turistinės infrastruktūros plėtrai iš Rusijos biudžeto numatyta skirti 31 mlrd. rublių, o iki 2020 metų Krymo federalinei programai bus išleista iki 1 trln. rublių.

Tarp Rusijos įmonių, jau turinčių poilsiavietes Kryme, yra „Gazprom“ bei jo padaliniai (sanatorija „Oren-Krym“ Eupatorijoje ir apartamentų kompleksas „Krimskij briz“), „Sberbank“ (sanatorijų kompleksas „Mrija“, kurio rekonstrukcijai valstybinis bankas išleido 186 mln. dolerių), bei „Žemės ūkio ministerija (vaikų pensionatas „Rossija“).  

Krymo kurortų ir turizmo ministerijoje kommersant.ru teigė, jog valstybei šiuo metu priklauso 180 – 190 sanatorijų bei kurortinių įstaigų ir kad galutinis sprendimas dėl jų ateities dar nepriimtas.