Tai ne tik skandalinga žinia skaidriam nacionaliniam verslui ir korupcinės aplinkos vengiantiems užsienio investuotojams, bet ir didelė dėmė Lietuvos tarptautiniam prestižui.
Pagrindiniai korupciniai nusikaltimai yra numatyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – „BK“) XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimas). Šiuose straipsniuose numatyta atsakomybė valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiniems asmenims.
Norėdamas numatyti baudžiamąją atsakomybę už korupciją ir privatiems asmenims bei išvengti bereikalingo šių nusikaltimų perrašymo Baudžiamajame kodekse antrą kartą, įstatymų leidėjas paskutiniame korupcinių nusikaltimų skyriaus straipsnyje (BK 230 str. 3 d.) tam tikrus privačius asmenis prilygino valstybės tarnautojams.
Tuo tarpu Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje (baudžiamoji byla Nr. 2K–P–89/2014) atskleidė, kad dabar galiojanti BK konstrukcija netinkama. Šia nutartimi galutinai pakeista korupcinių nusikaltimų privačiame sektoriuje teismų praktika ir išaiškinta, kad privatiems asmenims XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ išvardinti nusikaltimai negali būti taikomi.
Pagrindinis Aukščiausiojo Teismo motyvas buvo tai, kad XXXIII skyriuje numatyti nusikaltimai saugo valstybės institucijų veiklą, jų autoritetą bei viešąjį interesą, tad šiame skyriuje numatyti nusikaltimai negali būti taikomi privatiems asmenims.
Nebaudžiamumo padariniai skaidriam verslui
Tam, kad teisingai suprastume šios problemos mastą, pirmiausia būtina atsisakyti nepagrįsto stereotipo, kad korupcija privačiame sektoriuje yra tik privataus sektoriaus reikalas.
2014 m. publikuotoje Europos Komisijos Korupcijos ataskaitoje pažymima, kad 38 proc. apklaustų europiečių mano, kad korupcija yra paplitusi ir privačiame sektoriuje. Naujausio (2013 m.) Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, respondentai korupcijos paplitimą privačiame sektoriuje įvertino 3,3 balo penkių balų skalėje ir prilygino korupcijos paplitimui sveikatos apsaugos srityje.
Korupcijos nebaudžiamumas privačiame sektoriuje yra didelis kliuvinys skaidriam verslui, tiek persekiojant nesąžiningus verslininkus, tiek korupcijos prevencijos prasme. Pavyzdžiui, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įmonės savininkas nebegali reikalauti teisėsaugos institucijų nuteisti samdomo įmonės direktoriaus, kuris paėmė kyšį iš nesąžiningo konkurento, priėmė įmonei nepalankius sprendimus ir taip padarė žalą vadovaujamai įmonei.
Jei tokie nebaudžiami korupcijos veiksmai bus atliekami stambiu mastu, sąžiningas verslas bus paprasčiausiai sužlugdytas.
Žinoma, panašūs korupcijos atvejai privačiame sektoriuje gali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas, turto iššvaistymas ar, esant sistemingumo požymiams, neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tačiau šiuose straipsniuose numatyti nusikaltimai gali būti inkriminuojami tik esant specifinėms, šiuose straipsniuose numatytoms, aplinkybėms.
Padariniai Lietuvos prestižui
Lietuva yra pagrindinių antikorupcinių tarptautinių konvencijų dalyvė, o jose vienareikšmiškai įtvirtinamas valstybės įsipareigojimas kriminalizuoti korupciją privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, Europos tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 7 str. (Aktyvusis kyšininkavimas privačiame sektoriuje), Jungtinių Tautų Kovos prieš korupciją konvencijos 12 str. (Privatus sektorius).
Pažymėtina, kad šių konvencijų įgyvendinimą prižiūri atitinkamos tarptautinės institucijos (Europos taryboje – GRECO, Jungtinėse Tautose – Valstybių-narių konferencijos Įgyvendinimo stebėjimo grupė). Šių institucijų ekspertai atlieka kasmetinius valstybių antikorupcinės politikos vertinimus ir skelbia juos viešai.
Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR „Dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje“ 2 str. taip pat reikalauja, kad valstybės-narės nustatytų baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą privačiame sektoriuje. Europos Sąjungos pamatiniai sprendimai Lietuvai yra privalomi ir jų neįgyvendinimas gali susilaukti atitinkamų sankcijų, kurios taip pat lems suprastėjusį Lietuvos įvaizdį.
Apibendrinant, Aukščiausiasis Teismas atskleidė, kad dabartinė BK konstrukcija numatant baudžiamąją atsakomybę už korupciją privačiame sektoriuje yra ydinga, todėl atsakomybė šioje srityje laikoma nereglamentuota.
Jeigu baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės už korupciją privačiame sektoriuje, bausti už ją nėra galimybių. Todėl iškyla poreikis spręsti Baudžiamojo kodekso tobulinimo klausimą, o tai verčia daryti ne tik skaidraus verslo interesai, valstybės kovos su šešėliu politika, bet ir tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai.
