Darbas įmonėje – tikrai ne rožėmis klotas, bet šioje bendrovėje visi svarbūs: yra ir „smogikais“ vadinamo personalo, kurie į gatves išvažiuoja su technika, ir „karalienių“, kurios atsakingos už švarą ir tvarką viešuosiuose tualetuose.
Liepą ir rugpjūtį miesto komunalininkams – aršiausias darbymetis ir K. Skierus ne juokais sako, jog miesto valytojai atsisveikina su šeimomis, nes valyti reikia kasdien, nesvarbu, ar savaitgalis, ar valstybinės šventės.
„Svarbiausia – sužiūrėti momentą, kai prasideda sezonas. Šiemet tai įvyko pirmąjį liepos savaitgalį - tada apsukas padidiname tris kartus. Darbuotojai susitaiko, kad šeštadienį, sekmadienį leis ne su šeima, o pliaže arba mieste, nes reikia ir pliažus prižiūrėti, ir miestą valyti. Matyt, jie susitaria ir su šeimos nariais, nes dėl to nėra jokių konfliktų, bet tėtį ar mamą šeima mato žymiai mažiau“, - pasakoja įmonės vadovas.
Darbai pradedami anksti - valytojai jau pluša nuo 5.30 val.
„Tačiau mes – ne pirmieji. Prieš mus pliažuose ir prie dviračių takų darbuojasi vietiniai benamiai: jie susirenka maisto likučius, tuščius ir puspilnius butelius, jie pradeda „dirbti“ nuo 3.30 val. Po to pamiškę ir paplūdimius šukuoja atvažiavę benamiai – tai jau antroji banga ir jie darbuojasi nuo 4.30 iki kokių 7 val. Mūsų darbuotojai jau surenka tai, kas nieko nebedomina“, - kasdieninius darbus pristato jis.
Visgi, butelių, už kuriuos galima atgauti užstatą, randa ir miesto komunalinio ūkio žmonės.
„Stebiuosi, kiek daug poilsiautojai išgeria alaus, putojančių gėrimų, sidro, juk važiuoja ilsėtis, dauguma - su vaikais. Vien mūsų darbuotojai per dieną surenka apie 300 butelių nuo alaus ir kokteilių, kurie nėra įdėti į šiukšlių maišus, maišuose mes nesiknisame“, - sako K. Skierus.
Po darbo, jei nori, surinktus butelius Palangos komunalinio ūkio darbuotojai gali vežti į supirkimo punktus - kieme numatyta pašiūrė, kur tokius butelius galima pasidėti iki dienos pabaigos.
Randa ir papuošalų, ir žmonių smėlyje
„Randame kopose ir pliažuose miegančių žmonių, kurie įsikasa į šiltą smėlį ir mokėti už nakvynę nebereikia. Stengiamės jų neliesti, nes kai kurie – labai agresyvūs. Dažniausiai agresyvesni eina į miškelį, toliau nuo poilsiautojų akių, o ir mūsų darbuotojai stengiasi jų žvilgsnio nesusitikti, kartais ir jo užtenka, kad kiltų konfliktas - geriau nuleisti akis. Pasitaiko ir kultūringo jaunimo, vadinamųjų romantikų“, - šypsosi pašnekovas.
Daugiausiai jaunų poilsiautojų miesto švarintojai pastebi liepą ir rugpjūtį, po to į kurortą plūsteli solidesnio amžiaus žmonės, gana ramūs turistai.
„Šiuo metu į paplūdimius išeina apie 36-40 mūsų žmonių. Stengiamės susitvarkyti vėliausiai iki 9 valandos ryto, mat dauguma poilsiautojų į pajūrį traukia apie 10 valandą. Moterų pliažą stengiamės pravažiuoti iki pusės devynių, po to darbuotojams jau nepatogu, nes paplūdimį purena vyrai, jie taip pat pakeičia sunkius maišus, pataiso suolus“, - dėsto K. Skierus.
Kitą darbą, kuris yra jų fizinėms jėgoms, moterų pliaže atlieka darbuotojos moterys.
„Vyrai, kai purena moterų pliažą, stengiasi žiūrėti tik ten, kur važiuoja, nesidairyti nei į kairę, nei į dešinę. Kokie mes bebūtume, nesvarbu, kad esame šiukšlininkai, vis tiek esame išsilavinę, žinome bendrą kultūros lygį, tuo nepiktnaudžiaujame, nes kiekvienas mūsų – asmenybė“, - tvirtai sako įmonės vadovas.
Kartais Palangos komunalinio ūkio darbuotojai paplūdimiuose randa ir kraupių radinių, pavyzdžiui, negyvų ruonių, tačiau jais pasirūpina Gamtos apsaugos departamentas ir tarnyba „Nuaras“, kurie kritusius arba žuvusius gyvūnus išsiveža ir ištiria dėl ligų.
Daugumą surenkamų šiukšlių mieste ir paplūdimyje sudaro vienkartiniai indai ir užkandžių pakuotės, plastmasė. Jos gabenamos į Klaipėdoje veikiančią šiukšlių deginimo gamyklą „Fortum Heat Lietuva“.
„Pastebėjome, kad nuorūkų šiemet mažiau - gal poilsiautojai ima mažiau rūkyti? Bet butelių kiekis nesikeičia“, - apgailestauja K. Skierus.
Stengiasi sudominti trisdešimtmečius
„Metai po metų dirbame su tais pačiais žmonėmis, jie praktiškai nesikeičia, nebent išeina anapilin. Žinome, su kuriais galime dirbti pliaže, o su kuriais – toliau nuo poilsiautojų akių, nes yra visaip suprantančių gyvenimą“, - filosofiškai paaiškina K. Skierus, nedetalizuodamas, ar turi omenyje poilsiautojus, ar darbuotojus.
Iš viso vasaros metu įmonėje, anot vadovo, trumpiau ar ilgiau dirba apie 200-250 Darbo biržos siųstų žmonių.
„Kai kurie ateina tik dienai, kartais juos tenka iškart išleisti namo. Žmogus ateina susitvarkyti dokumentų su kvapu, sako, mamą ar uošvienę palaidojęs, kitą rytmetį ateina dirbti – ir vėl su kvapu. Na ką daryt su tokiu žmogumi, tenka atsisveikinti“, - konstatuoja K. Skierus.
Paklaustas apie atlyginimus, jis vardija, jog vidutinė nuolatinių darbuotojų alga neatskaičiavus mokesčių siekia apie 2,4 tūkst. Lt (apie 1,85 tūkst. Lt „į rankas“).
„Reikia sukurti tokią atmosferą, kad žmonės norėtų ateiti, bet nenorėtų išeiti - vien pusės metų reikia žmogui prie darbo priprasti. Mes turime žmonių, kurie komunalininkais dirba daugiau nei 30-40 metų, tai - pirma ir vienintelė jų darbovietė. Mes, vyresni, vis pasišnekame, kad reikia jaunų, trisdešimtmečių, kurie galės mus pakeisti, nes netrukus tapsime „Sodros“ „darbuotojais“, - sako jis. - O kai sukuri žmonėms sąlygas gyventi, jie po truputį ateina, ne visi nori į užsienį važiuoti.“
K. Skiepus pasakoja, jog atliekantys daugiau žinių reikalaujančius darbus uždirba daugiau.
„Tie, kurie dirba su mechanizmais, ant popieriaus gauna jau apie 3,5 tūkst. litų (apie 2,66 tūkst. Lt „į rankas“), kaip ir vairuotojai - aš juos vadinu „smogikais“ - jų darbu mes remiamės. Jei alga mažesnė - jie tiesiog išvažiuoja kitur. Manau, kad jauni žmonės, ypač turintys šeimas, daugiau turėtų gauti į rankas, gaila, kad neturime galimybių daugiau mokėti. Jaunai šeimai visko reikia: mašinos, būsto, baldų, buitinės technikos, o jei dar yra vaikų - poreikiai dar didesni, tam reikia ir didesnio atlyginimo“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pasak jo, nors komunalininko darbas sunkus, o ypač vasara, stengiamasi balansą išlaikyti, žmonių nenuvaryti vėsesniu metų laiku, kai poilsiautojų – mažiau.
“Yra geras pusmetis, kai darbų mažiau, svarbiausia, kad jie būtų padaryti ir balansas per metus, matyt, susidaro, žmonės ir lieka dirbti. Stengiuosi nuolatinius darbuotojus išleisti ir atostogų šiltu metu nors savaitei ar dviems - kiek tų vasarų per gyvenimą? Reikia pabūti ir su šeima“, - kalba K. Skierus.
Į miestą žiūri kaip į moterį
Pašnekovas sako, kad jo ir viso įmonės personalo siekis, kad Palanga būtų graži kaip moteris. Nors jis neišskiria, kurioje miesto dalyje dirbti sudėtingiausia, atvirauja, kad daugiausiai darbų – centre: J. Basanavičiaus g. bei ant jūros tilto, jų prieigose, Vytauto g., ir centrinėje aikštėje.
„J. Basanavičiaus gatvę plauname su specialiu plovikliu, kad nuplautume kavą, ledus ir kebabų likučius“, - pabrėžia K. Skierus.
Iš viso miestą aptarnauja 53 automobiliai, kurių dauguma – sunkioji technika, t.y. šiukšliavėžės. Kitos mašinos yra šluojančios ir plaunančios gatves, purenančios paplūdimį. Įmonės užfiksavo ir šiukšliadėžių duotą naudą: kuo jų daugiau, tuo mažiau valytojams reikia lenktis kelti šiukšles.
„Kai prieš 8-erius metus pradėjau dirbti, visur pristatėme šiukšliadėžių. Net darbuotojai į mane skeptiškai žiūrėjo, manė, kad bus daug bereikalingų rūpesčių. Šiandien visi džiaugiamės, nes tik šiukšliadėžės mus ir gelbėja, prieš 8-erius metus sąlyginai reikėjo pasilenkti 100 kartų pakelti popieriuką, dabar – tik 20. Neįtikėtinas dalykas. Be to, pasijautė, kad daug poilsiautojų buvo užsienyje ir grįžta į Lietuvą su kita kultūra, šiukšlių nemeta ant žemės“, - džiaugiasi K. Skierus.
Anksčiau statybose 25-erius metus dirbęs plungiškis, į darbą važinėjantis iš Kretingos, K. Skierus sako, jog nors statybininko darbas sunkesnis, komunalininko – labiau įtraukia.
„Tas, kas pradeda dirbti komunalininku, įpranta, ir, arba išeina į pensiją, kai nebegali dirbti, arba dirba tol, kol gali“, - apibendrina jis ir linki poilsiautojams Palangą gerbti ir saugoti kaip savo.
