Itin skaudžią bylą nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas, kuris patenkino pareiškėjo prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Vyras teismui nurodė, kad 2004-2011 m. dirbo vienos įmonės vadovu, 2009 m. jis pasirašė laidavimo sutartį, kuria laidavo kitos įmonės lizingo bendrovėje įsigyjamus vilkikus.
„Paskolas ėmė žmona, o jis buvo laiduotojas. Toks buvo šeimos verslas. Vienu metu buvo pastebima tendencija, kai šeimos imdavosi pervežimo verslo: sutuoktinė rūpindavosi dokumentais, o vyras vežiodavo krovinius“, - DELFI sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas.
Tačiau tais pačiais metais Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą vilkikus pirkusiai įmonei, o transporto priemonės atiteko lizingo bendrovei.
Paskolą laidavęs vyras šiai bendrovei liko skolingas 149 tūkst. Lt. Bandydamas gelbėtis nuo skolų, pareiškėjas bandė padidinti savo įmonės pajamas, tam jis paėmė vartojamąją paskolą iš banko.
„Tačiau verslas vis tiek nesisekė ir įmonės veikla buvo sustabdyta, o praėjusiais metais įmonė įtraukta į likviduojamų sąrašą“, - komentavo teismo atstovas.
Vyras bankui liko skolingas 38 tūkst. Lt. Pareiškėjas taip pat yra prisiėmęs žmonos vardu paimtą paskolą iš vienos kredito unijos, kuriai dar yra negrąžinta 71 tūkst. Lt. Iš viso kreditoriams jis yra skolingas 259 tūkst. Lt.
Be finansinių bėdų šeimai teko atlaikyti dar vieną smūgį – praėjusiais metais vyras tapo našliu ir paveldėjo visus žmonos skolinius įsipareigojimus.
„Grąžinti šių skolų pareiškėjas neturi galimybių, o pagrindo manyti, kad kada nors galės įvykdyti visus turimus įsipareigojimus, taip pat nėra“, - teigė V. Jončas.
Nuo šių metų buvęs verslininkas dirba ir per mėnesį gauna 1500 Lt atlyginimą.
Vienas iš vyro kreditorių tvirtino nesutinkantis su bankroto bylos iškėlimu, jo nuomone, skolos susidarė dėl netinkamo pareiškėjo elgesio.
„Kreditoriaus nuomone, vyras neatsakingai laidavo už lizingo sutartį, ėmė vartojamąją paskolą ir ją naudojo įmonės reikmėms, dar vėliau ėmė paskolą lizingo įmokoms ir automobilių aptarnavimui. Tai reiškia, kad pareiškėjas paskolas ėmė ne siekdamas sumažinti kreditorinius įsipareigojimus, bet įmonės poreikiams tenkinti“, - kreditoriaus poziciją citavo pašnekovas.
Bylos duomenimis, šeima už paskolas įkeitusi šeimos namą, kuris jau parduotas iš varžytinių.
„Teismas, vadovaudamasis įstatymais, neįžvelgė pareiškėjo neatsakingumo ir iškėlė fizinio asmens bankroto bylą“, - teigė V. Jončas.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra iškelta 269 asmenims. DELFI primena, kad kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje fizinio asmens bankroto bylos yra iškeltos 248 asmenims.
