Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Vilniaus universitetu skelbia vykdanti projektą, kurio metu bus ieškoma naujų kraterių Lietuvos teritorijoje. Tiesa, kaip portalui DELFI teigė Vilniaus universiteto profesorius Gediminas Motuza ieškoma bus jaunų (prieš 15-20 tūkst. metus susidarę) kraterių.
Juose nei deimantų, rudų, nei naftos neaptiksi, tačiau šie krateriai ekonominę naudą šaliai gali atnešti auginant turizmą. Turizme kraterius puikiai išnaudoja Estija, kuri kviečia turistus aplankyti Kalio kraterį (9 meteoritų kraterių grupė) Saremos saloje.
Padovanojo Druskininkams mineralinį vandenį?
Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius teigė, kad kalbant apie kraterių ekonominę naudą šaliai reikia atskirti du kraterių tipus.
Vieni, tai mažieji krateriai, kurių skersmuo matuojamas dešimtimis ir šimtais metrų. Jie susiformavę dabartiniame ledyno suformuotame reljefe.
Kiti krateriai slypi giliai po žeme. Jų skersmuo matuojamas kilometrais. Šiuose krateriuose gali būti susidarę naudingųjų iškasenų: vario, nikelio, urano, aukso, platinos, angliavandenilių.
Lietuvoje kol kas yra aptikti du giluminiai krateriai: Mizarių (netoli Druskininkų) ir Veprių (netoli Ukmergės).
„Gali būti, kad Mizarių krateris daro įtaką, kad Druskininkai turi savo mineralinį vandenį“, - kalbėjo profesorius.
Paklaustas, kokių naudingųjų iškasenų galime turėti minėtuose krateriuose, mokslininkas stipriai nenudžiugino.
„Kalbant apie naudingąsias iškasenas, tai kol kas randamos sąsajos tik su vandens susidarymu. Galimomis palankiomis sąlygomis giluminio ir paviršinio vandens maišymuisi“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, abejotina ar krateriuose būtų galima rasti metalo, nes jie yra per jauni.
G. Motuza pripažino, kad Mizarių krateryje buvo bandoma ieškoti deimantų, tačiau neradus uolienų, kuriose būtų anglies, tai jų aptikti nepavyko. Nesitikima, kad šie krateriai galėtų padovanoti ir naftos, nes vietos nėra naftingos, o ir kraterių gylis per mažas.
Naftininkai rado naują kraterį?
Šiais metais žurnale „Geologijos akiračiai“, straipsnyje „Dar viena astroblema Lietuvoje?“, UAB „Minijos nafta“ darbuotojas Robertas Putinas pasakoja, kad Šiūparių plote atlikti seisminiai tyrimai rodo apie šioje vietoje esantį apie 700 m skersmens darinį (Pietų Šiūparių vakarinėje dalyje).
„Akį rėžė visiškai taisyklingas apskritimas, kurio išorinis lanko skersmuo yra apie 700 m. Deja, dėl triukšmingų seisminių duomenų nelabai įmanoma įžiūrėti, kas yra aukščiau ir žemiau minėtų gylių, tačiau iš to, kas matyti, drąsiai galima teigti, jog tai yra kraterio tipo (taisyklingo dubens) forma apie 700 m pločio ir 200 m gylio”, - daro išvadą naftos kompanijos darbuotojas.
R. Putinas spėja, kad šį galimai kraterį išmušė apie 20-40 m skersmens dangaus kūnas.
„Kadangi tuo metu šioje vietoje tyvuliavo jūra, po tokio smūgio turėjo kilti milžiniškas cunamis. Galbūt šio cunamio įrodymų galima būtų rasti kerno pavyzdžiuose iš aplinkinių, o gal net ir toliau esančių gręžinių, atlikus detalią geocheminę analizę ir paieškojus nebūdingų elementų, - rašoma straipsnyje. - Jeigu tai iš tikrųjų krateris, kambro, ordoviko ir apatinio silūro uolienose, turėtų būti sukurtas geras trupintas plyšinis kolektorius naftai akumuliuoti“.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas pasakojo, kad krateriuose naudingosios iškasenos susidaro po dangaus smūgio į žemę.
„Tai išskirtinis kosminio poveikio rezultatas. Didelio smūgio vietoje susidaro aukšta temperatūra, persilydo uolienos ir susikoncentruoja tam tikri metalai“, - teigė jis.
J. Satkūnas sakė, kad teorinės galimybės yra, jog Lietuvos gelmėse esančiuose krateriuose gali būti ekonomiškai naudingų metalų, tačiau kol kas faktinių įrodymu nėra.
