Net ir stipriausias regiono ūkis - Vokietija, kurios statistika vis labiau lenkia Prancūziją, ima atsigauti vis lėčiau, o infliacijos lygis joje registruojamas žemiausias per pastaruosius ketverius metus - 0,9 proc. Ši statistika kelia vis didesnį nerimą, kad visai euro zonos ekonomikai gresia defliacija.
Vos prieš mėnesį Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallasas dėl euro zonos ūkio tvirtumo atrodė tikras. "Ūkio atsigavimas įsitvirtino", - teigė jis. Portugalija pasitraukė iš finansinės paramos programos, Graikija sėkmingai rinkose pardavė savo obligacijų - atrodė, kad euro zonos krizė liko toli užnugaryje.
Tačiau jau greitai nauji duomenys parodė, kad krizė vis dar neįveikta - kova su ja labai priklauso nuo pasitikėjimo ekonomika, investicijų ir augimo spartos.
Labiausiai šią savaitę analitikus nuvylė Prancūzijos ekonomikos analizė: oficialūs duomenys rodo, kad menksta BVP, todėl 2014 metais registruojamas ūkio augimas bus silpnesnis, nei tikėjosi valstybinė statistikos agentūra. Dar penktadienį nurodoma, kad pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomika patyrė nuosmukį, o darbo neturi rekordiškai daug asmenų - 3,388 mln.
"Markit" pateikiamas pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) šalyje gegužės-birželio mėnesiais smuko nuo 53,5 iki 52,8 punkto. Vyriausiasis įmonės ekonomistas Chrisas Williamsonas teigia: "Panašu, kad Prancūzijoje prasideda naujas nuosmukis - šalies BVP pirmąjį šių metų ketvirtį smuko". Verslo aktyvumo indeksas Prancūzijoje minėtu laikotarpiu sumenko nuo 49,3 iki 48,0 punkto - jis net nesiekia lemtingosios 50-ties punktų ribos, rodančios ekonomikos augimą.
Kaimyninės Vokietijos PVI buvo kiek geresnis - jis birželį siekė 54,2 punkto. Tiesa, ir šioje šalyje atsigavimas silpsta - IFO instituto pateikiamas verslo klimato indeksas birželį smuko žemiausiai per pastaruosius šešis mėnesius. Jis mažėja jau trečią kartą per pastaruosius keturis mėnesius.
