Bėdos, kurios sugrauš V. Putiną

Vieną mėnesį jis triumfavo dėl olimpinių žaidynių ir džiaugėsi pasaulio lyderių liaupsėmis, tačiau dabar jam grasina šalies ekonomikos augimo lėtėjimas, o visuomenės meilei ir pritarimui pelnyti liko vos keli ginklai.

Net Vladimiras Putinas, Rusiją valdantis penkioliktus metus, bankams atsisakant skolinti, o pinigams masiškai plaukiant iš šalies, negali 86 proc. visuomenės palaikymo paversti ekonomikos augimu, rašo „Bloomberg“.

Kol kas Rusijos prezidentas už Krymo aneksiją – grobuoniškiausią sprendimą nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos – sumokėjo labai nedidelę kainą: vos kelios įšaldytos kreditinės kortelės, kelionių ribojimai turtingiausiems bičiuliams ir Europos Sąjungos bei JAV lyderių pagrūmojimai pirštu.

Nepaisant to, V. Putinas žada modernizuoti ir diversifikuoti šalies ekonomiką, nors Rusija ir toliau išlieka branduolinį ginklą turinti naftos valstybė, o vienintelis prezidento turimas vaistas ūkio augimui – valdžios kontrolė.

„Priemonės, kurias siūlo prezidentas, smarkiai apribos konkurencingumą bei įšaldys ir taip vangius modernizacijos procesus. Viskas baigsis griežtesne rinkos kontrole ir protekcionizmu“, - per interviu Maskvoje pareiškė Aleksejus Kudrinas, V. Putino patarėjas, daugiau nei dešimtmetį tvarkęs šalies finansus.

Valstybės kontroliuojamos bendrovės sudaro daugiau nei pusę šalies ūkio – kai V. Putinas 1999 metais stojo prie šalies vairo, šis skaičius siekė 30 proc., teigia „BNP Paribas SA.“. Per tą laikotarpį kaip reikiant suvešėjo biurokratijos brūzgynai – Rusija įvardijama kaip labiausiai pasaulyje korumpuota didžioji ekonomika: „Transparency International“ duomenimis, Rusija labiausiai korumpuotų pasaulio šalių sąraše įsitaisiusi greta Pakistano ir Nikaragvos – 127 vietoje. 2000 metais Rusija buvo 82-oje sąrašo vietoje.

2 trilijono dolerių (5, 06 trilijono Lt) vertės Rusijos ekonomijai stojant, mažėjant fiksuotų investicijų, o JAV ir ES ir toliau grasinant naujomis sankcijomis dėl Maskvos strategijos Rytų Ukrainoje, V. Putino gegužę pateiktame siūlymų, kaip gaivinti šalies ūkį, sąraše tiesiai šviesiai įvardijamas didesnis valdžios vaidmuo.

Rusijos prezidentas šalies Centriniam bankui nurodė pasirūpinti ilgalaikiu finansavimu pramonininkams ir paragino nustatyti taisykles, kaip priversti „ūkiui svarbiausias“ bendroves likti Rusijos sienų ribose. Genadijus Melikjanas, buvęs Rusijos Centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojas, teigia, jog perspektyvos jam neatrodo labai optimistiškos.

„Šalies ekonomikos būklė nėra labai gera. Sankcijos tiesioginės žalos nepadarė, tačiau paskatino kapitalo sprukimą iš šalies“, - per interviu Rusijos sostinėje sakė G. Melikjanas.

Prekyba Rusijos bendrovių obligacijomis užsienyje nuo kovo iki gegužės smuko iki mažiau nei 2 mlrd. dolerių (5,06 mlrd. Lt) – tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais šis skaičius siekė 19 mlrd. dolerių (48,11 mlrd. Lt). Susiklosčius tokiai situacijai, Rusijos bankams ir bendrovėms tapo žymiai sunkiau vykdyti 191 mlrd. dolerių (483,63 mlrd. Lt) užsienio skolos įsipareigojimus.

Kalbant apie Rusijos ekonomiką, laikas pavojingai senka, teigia Gaidaro instituto struktūrinių tyrimų centro Maskvoje vadovas Aleksejus Vedevas.

„Geopolitinė įtampa labai žalinga, tačiau problemos dėl finansavimo dar rimtesnės“, - per interviu pažymėjo A. Vedevas.

Šiais metais iš pareigų pasitraukęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas teigia, jog V. Putinas, jeigu ir toliau vykdys naują politikos strategiją, rizikuoja iš šalies verslo pasaulio sulaukti neigiamos reakcijos.

„Turint omeny, koks politinis režimas gyvuoja Rusijoje, jis paiso nebent elito – ekonomikos elito, turinčio ekonominių interesų integruotis į pasaulinę ekonomiką - nuomonės. Būtent jie labiausiai ateityje ir nukentės “, - teigia M. McFaulas, dabar dėstantis Stanfordo universitete.