Farmacijos bendrovės „Sanofi-Aventis Lietuva“ direktorius Giedrius Lopata pasakoja, jog šį pavasarį įmonėje imtasi papildomų priemonių, jog streso lygis įmonėje mažėtų.

„Darbuotojai su stresoriais susiduria tiek darbe, tiek po jo. Susikaupęs stresas turi neigiamos įtakos ne tik darbo rezultatams, bet ir santykiams su kolegomis, su artimaisiais, apskritai – gyvenimo kokybei. Todėl, kaip svarbu yra darbdaviui suteikti saugias darbo vietas darbuotojams, taip svarbu ir pasirūpinti, kad darbe streso lygis nebūtų žalingas“, – pranešime cituojamas G. Lopata.

„Sanofi-Aventis Lietuva“ atstovas pasakoja, kad kova su stresu ofise prasidėjo nuo relaksacijos kambario bei masažinės erdvės įrengimo.

„Relaksacijos kambaryje buvo įrengtas krioklys, sėdmaišiai, arbatos staliukas, pateikta knygų bei stalo žaidimų, smilkalų ir gyvų gėlių – visko, kas reikalinga produktyvioms poilsio pertraukėlėms. Tuo tarpu masažinėje erdvėje mėnesį buvo pastatytas 3D viso kūno masažinis krėslas-lova, pėdų ir blauzdų masažuoklis, audiovizualinė smegenų veiklos gerinimo (miego, atpalaidavimo, dėmesio koncentravimo, atminties gerinimo, kūrybinio lavinimo, aktyvumo skatinimo) įranga. Iš pradžių ofise prie įrenginių susidarė darbuotojų eilės, tačiau vėliau darbuotojai pertraukėlėmis draugiškai pasidalino“, – pasakoja G. Lopata.

Pasak G. Lopatos, keturis penktadienius visi darbuotojai taip pat buvo kviečiami į įvairius užsiėmimus: gongų terapiją, interaktyvią paskaitą apie tai, kaip kvapai padeda atsipalaiduoti, jogos sesiją ir sulčių dieną ofise bei sveikos mitybos paskaitą. Darbuotojų buvo prašoma savaitę prieš paskaitą pildyti savo mitybos dienoraštį, paskaitos metu buvo teikiami patarimai apie sveiką ir magnio praturtintą mitybą bei kaip reikėtų koreguoti ydingus mitybos įpročius, kad stresą suvaldyti nebūtų sunku.

„Nors streso problema mūsų įmonėje nebuvo didžiulė, tačiau pradėjus taikyti antistresines priemones, vis tiek pajutome veiklos efektyvumo pakilimą, didesnį darbuotojų atsipalaidavimą, entuziazmą, kuris neabejotinai turi įtakos ir įmonės mikroklimatui“, – pranešime spaudai cituojamas G. Lopata.

Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovo, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio teigimu, patiriamas stresas gali būti teigiamas arba neigiamas. Teigiamas paprastai motyvuoja, veikia kaip varomoji jėga, tuo tarpu ilgą laiką patiriamas neigiamas stresas, sukelia daug nelaukiamų pasekmių.

„Stresą patiriantys darbuotojai ilgainiui „perdega“, praranda motyvaciją, tampa išsiblaškę ir neproduktyvūs, sumažėja kūrybiškumas bei novatoriškumas. Dėl patiriamo streso darbuotojui tampa sunkiau panaudoti savo analitinius gebėjimus, prisiminti seną ir įsisavinti naują informaciją. Neigiamą stresą patiriančiam darbuotojui taip pat gali būti sudėtinga priimti teisingus sprendimus“, – pasakoja prof. V. Budrys.

Pasak prof. V. Budrio, stresas nieko nedarant neišsisklaido, jo lygis vis labiau auga. „Jeigu darbuotojas patiria stresą, nebegali produktyviai dirbti ir tai atsispindi jo darbo rezultatuose, jis patiria dar didesnį stresą. Stresas turi savybę akumuliuotis ir tai gali vykti tol, kol žmogus visiškai palūžta – jam gali prasidėti depresija, stresas iššaukia polinkį į alkoholį, kofeiną, rūkymą bei medikamentus, susirgti rimta liga ir t. t. Stresas laikomas daugelio ligų priežastimi, jis ženkliai prisideda ir prie mirtingumo statistikos, tiek kalbant apie streso sukeliamas ligas, tiek apie nelaimingus atsitikimus, kurie atsitinka, kai streso išvargintas žmogus praranda dėmesingumą“, – pasakoja prof. V. Budrys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)