- Kaip vertinate Lietuvą kitų Europos valstybių kontekste?

- Lietuva padarė milžinišką progresą per pastaruosius du dešimtmečius, jei vertinti žmogui tenkančią BVP dalį. Prieš dešimtmetį Lietuvoje žmogui teko apie 40 proc. Vokietijos BVP, o dabar jau turima apie 65 proc. ir prognozuojama, kad per artimiausius 5-ius metus BVP žmogui dar padidės apie 10 pro. punktų. Akivaizdu, kad prie to prisidėjo Europos fondų investicijos, privatus kapitalas, tačiau Lietuva padarė esminius žingsnius ir kurdama geresnę verslo aplinką – tai yra viena pagrindinių priežasčių pasiektam šalies augimui.

Lietuva yra labai atvira ekonomika, daug eksportuojanti, tačiau čia gaminama produkcija yra imli darbo jėgai, turiu omenyje perdirbtus naftos gaminius, trąšas, maisto pramonę. Jeigu Lietuva galėtų gaminti daugiau pridėtinės vertės turinčių prekių arba teikti žinių ekonomikos paslaugų, ką iki tam tikro lygmens yra padariusi Estija, tai yra viena galimų krypčių raidai.

- Kokius iššūkius prognozuotumėte Lietuvai artimiausiais metais?

- Nors Lietuvoje vėl fiksuojamas ekonomikos augimas, kuris pernai buvo dar ir pakankamai spartus, nedarbas išlieka didesniu nei 10 proc., o tai – žymiai daugiau nei pagrindinėse euro zonos šalyse. Lietuvai būdingos ir tokios skausmingos ir ilgalaikės problemos kaip jaunimo ir struktūrinis nedarbas. Norint jas spręsti reikia imtis kur kas aktyvesnių įdarbinimo priemonių, padėti žmonėms persikvalifikuoti.

Kitas iššūkis - prastėjanti šalies demografinė padėtis. Žinoma, Lietuvai narystė Europos Sąjungoje atnešė daug naudos, investicijų, tačiau tai prisidėjo ir prie didelio masto emigracijos. Pastaraisiais metais šalyje sumažėjo darbo jėgos ir padaugėjo nuo valstybės priklausomų žmonių, pavyzdžiui, pensininkų, bedarbių, kitų išmokų gavėjų – galiausiai dėl to padidėja našta valstybei ir dirbantiems. Pakeisti šią tendenciją yra labai sudėtinga, nes panašu, kad per artimiausius 5-10 metų darbo jėgos šalyje dar mažės, o įsipareigojimų pensininkams daugės.

- Galbūt esate matęs gerų šių problemų sprendimo būdų?

- Kalbat apie demografijos ir nedarbo problemas, galima sakyti, kad sprendžiant vieną tvarkomasi ir su kita: jeigu bedarbiai grįžtų į darbo rinką, tai leistų turėti daugiau darbo jėgos. Šalyje yra erdvės ir padirbėti su mokymo schemomis, norint į darbo rinką įtraukti bedarbius. Manau, naudinga ir verslus pertvarkyti taip, kad jiems reikėtų mažiau darbo jėgos, persiorientuoti į paslaugas, galbūt perkvalifikuoti jau dirbančius žmones.

Lietuvai taip pat būtų naudinga sumažinti mokestinę naštą dirbantiesiems, daugiau apmokestinti turtą ir kapitalą. Tai sumažintų įdarbinimo kainą ir veikiausiai leistų sukurti daugiau darbo vietų – apie tai kalba ir Tarptautinis valiutos fondas. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mokesčių našta yra palyginti maža, tad yra kur padirbėti.

- Kokį scenarijų valstybei piešiate, jei su jaunimo ir struktūriniu nedarbu nepavyks susitvarkyti?

- Jei struktūrinio ir jaunimo nedarbo nebus imtasi iš esmės, gali susiformuoti prarastoji karta, kurios dalis gyvenime apskritai niekada nebus turėjusi darbo. Galiausiai dėl to nukentės ir valstybės produktyvumas ir augimas.

- Kokią įtaką valstybei padarė emigracija?

Alex Nice
- Dažnai nedarbas valstybėse mažėja dėl emigracijos ir išvažiuojančių iš šalies bedarbių, Lietuvoje tai taip pat įvyko. Paprastai pirmiausiai išvažiuoja tie darbo nerandantys žmonės, kurie yra jauni, išsilavinę ir mobilūs, bet kaip tik tokių žmonių ir reikia kiekvienai valstybei. Naujausia statistika rodo, kad emigracijos srautai Lietuvoje stabilizuojasi, tad jei šalies augimas toliau tęsis, emigracija turėtų pasiekti suvaldomą lygmenį. Veikiausiai tam įtakos turės ir iš užsienio grįžtantys žmonės.

- Lietuva vis dar yra vadinama pigios darbo jėgos šalis, tačiau bedarbių taip pat daug. Kodėl?

- Aukštas nedarbo lygis yra žemų atlyginimų priežastis. Ieškant darbo svarbus yra išsilavinimas ir turimi įgūdžiai, o vienintelis būdas valstybei toliau plėtotis yra didinti produktyvumą, kas dažnu atveju susiję su geresne švietimo sistema. Žinoma, jei žmogus neranda darbo savo šalyje, jis bus linkęs galimybių ieškoti ir svetur.

- Lietuva dar vadinama besivystančia valstybe arba išgyvenančia pereinamąjį laikotarpį. Galbūt yra istorinių duomenų, kiek laiko reikia šaliai tapti išsivysčiusia valstybe?

- Pernai Londone įsikūręs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pateikė ataskaitą apie Centrinės ir Rytų Europos valstybes, kurioje buvo nagrinėjama, ar buvusios Sovietų Sąjungos šalys įstrigo pereinamajame laikotarpyje. Mes prognozuojame, kad per artimiausius 5-10 metų Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis nei euro zonoje, taigi šalies įsiliejimas į Europą tęsis. Tačiau, ar Lietuvai pavyks pasiekti, pavyzdžiui, Vokietijos pajamų lygį, sunku prognozuoti. Manau, tai įmanoma, jei bus suformuota tinkama infrastruktūra ir institucijos priims efektyvius sprendimus, bet tam reikės laiko, galbūt artimiausių 20-30 metų.

-Jeigu jūs Lietuvoje galėtumėte priimti sprendimus valstybiniu lygmeniu, kokios srities imtumėtės pirmiausiai?

- Manau, svarbu didinti pinigų surinkimą iš mokesčių, nes Lietuvoje, Europos Sąjungos standartais, yra surenkama palyginti mažai mokesčių.

- Ar norėtumėte gyventi besivystančioje šalyje?

- (juokiasi) Esu gyvenęs Rusijoje, tačiau Rytų ar Centrinėje Europoje reikšmingesnį laiką – ne. Tad jei atsirastų galimybių, jas svarstyčiau. Manau, yra įdomu pamatyti sparčiai besikeičiančią visuomenę, kuri jau patyrė sunkiai suvokiamas permainas per pastaruosius 10-20 metų.

- Ačiū už pokalbį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu Alexas Nice'as Vilniuje lankosi tarptautinėje konferencijoje „Pasaulio ekonomikos tendencijos ir Lietuvos pramonė“, kur skaitys pranešimą „Pasaulio ir Europos ekonominės tendencijos: žurnalo “The Economist” prognozės.”

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (216)