„Niekada nei iš Laisvosios rinkos instituto, nei iš kitų verslo asociacijų neišgirstu argumentacijos dėl pačių verslininkų nesąžiningumo. Galiu pasakyti, kad didžioji dalis Lietuvos verslininkų yra chamai, nes šiandien jie siurbia Europos Sąjungos, valstybės biudžeto pinigus, darbuotojai pas juos oficialiai dirba „ant minimumo“, o visa kita gauna juodai. Palaukite, kodėl jūs apie tai nekalbate? Kodėl nekalbate apie „patentininkų“ daromą žalą?“ - trečiadienio komiteto posėdyje tvirtino jis.
Seimo nario tvirtinimu, automobilių remonto servisuose su verslo liudijimais dirba po keliasdešimt žmonių, kurie yra socialinių pašalpų gavėjai.
„Tiek jūsų institutas, tiek kiti apie tai nutyli, nes visiems yra gerai, nes tai yra juodas šešėlis. Tas verslininkas visoje Lietuvoje turi tokius 6-7 tokius servisus”, - dėstė R. Žemaitaitis.
Tokiomis įžvalgomis Seimo narys pasidalijo komiteto surengtoje diskusijoje „Legalus verslas ir mokesčiai, valdžios iniciatyvos ir verslo lūkesčiai“ po to, kai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovas pristatė tyrimą apie šešėlio mastą Lietuvos ekonomikoje.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas atkreipia dėmesį, kad dalį šešėlio lemia mokestinė aplinka.
„Jokiu būdu mes nekuriame iliuzijos, kad verslininkai yra absoliutus gėris ir visa problema yra tik mokesčiuose. Verslininkų tikrai yra visokių. Tačiau mes norime atkreipti dėmesį į tai, kaip mes veikiame tokiomis sąlygomis, kai yra ir sąžiningų, ir nesąžiningų verslininkų. Tačiau pavyzdžių, kai žmonės dirba puse etato, o likusią dalį gauna „vokelyje“ priežastys yra mokesčiai', - posėdyje kalbėjo jis.
Instituto vertinimu, maždaug ketvirtadalis Lietuvos ekonomikos sudaro šešėlis.
„Mokesčiai yra svarbi šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastis. Svarbu yra tai, kad net tas pats mokesčio lygis skirtingose šalyse gali daryti skirtingą įtaką atsižvelgiant į šalies socioekonominę situaciją. Svarstant naujus mokesčiu arba jų kėlimą reikia visada įvertinti ne tik tiesiogines pasekmes, bet ir jų poveikį šalies ekonomikai“, - pristatydamas šešėlio situaciją šalyje sakė LLRI vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Iš verslo į Seimą atėjęs R. Žemaitaitis laikosi nuomonės, kad situacija galėtų pasikeisti, jeigu būtų numatyta prievolė europinę arba valstybės paramą gaunančiai įmonei darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį.
„Tikrai pasikeistų situacija, patikėkit manim, aš pats dalyvauju versle. (...) Pas mane dirba 200 žmonių ir aš galiu pasakyti, kad jaučiuosi diskriminuojamas tų chamiškų verslininkų, kurie valstybėje veikia neteisėtais būdais““, - sakė jis. Vėliau DELFI paklaustas, kokiu verslu užsiima, Seimo narys sakė turįs prekybos įmonę.
Kolegai pritarė ir komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, tvirtinanti, kad verslas nenori su darbuotojais dalintis pelnu.
„Taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra tikros socialdemokratų partijos“, - kolegei replikavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Pasak Seimo narės, tokia situacija kenkia lygiavertei verslo konkurencijai.
„Kai tik padidino minimalią algą, tai pusė žmonių buvo pervesta į pusę etato ir tegul nesako tie verslininkai, kad negalėjo mokėti visos algos“, - pridūrė B. Vėsaitė.
Patys išstumia už ribos
Posėdyje dalyvavęs advokatas, biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas pabrėžė, kad dalį verslininkų už ribos stumia pati valstybės mokesčių politika.
Advokatas pateikė pavyzdį, kai per krizę staigiai buvo padidinti akzicai kurui, o po pusės metų vėl sumažintas akcizas dyzelinui, nes įmonės ėmė masiškai jį pirkti kitose šalyse.
„Tokiais sprendimais žmonėms yra transliuojama tam tikra informacija. Va, ir dabar mokesčių įstatymų projektai numetami, juos perskaito ir viskas“, - atkreipė dėmesį M. Palijanskas.
