Bankrutavo daug įvairių įmonių, ypač regionuose, tad žmonės liko be darbo. Natūralu, kad ekonomiškai silpnesniuose regionuose neišsiplėtojo paslaugų sektorius.
Praeitą savaitę Įstros aviaparke vykusiame Panevėžio spaudos klubo renginyje diskutuota apie darnią regionų plėtrą ir priemones, kurios galėtų prisidėti prie regiono plėtros.
Kviestinis diskusijos svečias SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad Panevėžio regionas yra daug ką paveldėjęs iš senų laikų. Iki šiol ypač juntamas pramonės vaidmuo.
Šiandien Panevėžys pagal pramonės vaidmenį lenkia Lietuvos vidurkį, tai yra pramonės lyginamasis svoris yra apie 30 procentų, o Lietuvos vidurkis – 25 procentai. Čia daug įmonių, orientuotų į eksportą, todėl ir apskrities eksporto rodikliai geri ir teikia vilčių, kad ir toliau pagal eksporto lygį būsime tarp pirmaujančių regionų. Žemės ūkio rodikliai taip pat lenkia šalies vidurkį – atitinkamai 10 ir 4 procentai.
Tačiau yra ir problemų. Pasak G. Nausėdos, vis dėlto nėra jungiamosios grandies – stipraus paslaugų sektoriaus, kurio būtų galima tikėtis esant stipriai pramonei ir stipriam žemės ūkiui. Apskrities mažmeninės prekybos duomenys nusileidžia šalies vidurkiui.
„Galbūt taip yra iš dalies dėl to, kad vis dėlto stipri pramonė automatiškai nereiškia ir aukštesnio vidutinio darbo užmokesčio lygio. Nors, kaip minėjau, pramonės lyginamasis svoris didesnis, tačiau Panevėžio apskritis pagal vidutinio darbo užmokesčio lygį yra veikiau prie atsiliekančių. Natūralu, kad tai formuoja perkamąją galią ir jeigu ji yra ribota, nėra šansų ir tam paslaugų arba smulkiajam ir vidutiniam verslui atsirasti ir plėtotis. Juntamas atotrūkis tarp tų flagmanų ir likusio verslo apskrityje. Tai, be abejo, apskrities silpnybė“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė G. Nausėda.
Pasak jo, nors, atrodytų, darbo užmokestis apskrityje nėra didelis, apskritis mažiau nukentėjusi nuo tarptautinės emigracijos, tačiau gyventojai itin smarkiai migruoja į kitus šalies miestus. Nuo 2001 metų labiausiai mažėjo vaikų skaičius – net 45–50 procentų, – tai automatiškai formuoja problemas po 20–25 metų.
Ekonomikos eksperto manymu, silpnybė, o galbūt ir galimybė yra ir tai, kad Panevėžys turi atrasti savo veidą.
„Jis turi tapti kažkuo įdomus, kad būtų atpažįstamas tų, kurie galvoja apie investicijas Lietuvoje. Jie turėtų matyti Lietuvos veidą, kad štai Panevėžio apskritis įdomi tuo, Tauragės apskritis – kitkuo, Klaipėdos apskritis patraukli dar kuo nors. Tada nereiks gaišti laiko ir daryti klaidingų sprendimų, iš karto bus galima keliauti į tą regioną, kuris įdomus investuotojui. Tada bus paprasčiau ir investicijų pritraukimo prasme“, – mano G. Nausėda.
Keisti galėtų patys
Pastaruoju metu regionų skirtumams švelninti pažerta nemažai receptų – smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) mokestinės naštos mažinimas, atsargus minimalios algos didinimas. Daug įtakos turi ir vietos valdžios požiūris į investicijas
„Be pačių savivaldybių motyvacijos pritraukti investicijų vežimas nepajudės iš vietos“, – sako G. Nausėda.
Jis pastebi, kad daugumoje savivaldybių, kur tenka lankytis, kalbos apie vietos politikus „būna sūrios“. Pasak banko prezidento patarėjo, regione dirba daug šaunių verslininkų, kultūros žmonių, turinčių idėjų, tačiau į savivaldą ateinama pagal partijų sąrašus. Galima pastebėti, kad pirmauja tie miestai ir rajonai, kuriems vadovaujantys merai – stiprios asmenybės. G. Nausėda daro įžvalgą, kad išjudinti procesus regionuose galėtų tiesioginiai mero rinkimai. Kyla klausimas, ar nevertėtų verslininkams patiems aktyviau dalyvauti savivaldoje. Tačiau tuomet, verslo manymu, reikia daugybės verslininkų, kad būtų galima nusverti politikus ir nuveikti ką nors konstruktyvaus.
Pasak „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, žmonės nepatikliai žiūri į verslininkus valdžioje ir mano, kad jie ten tik ieško sau naudos. Be to, daugeliui kiltų ir tam tikrų interesų konfliktų, ypač kai dalyvaujama viešuosiuose pirkimuose.
G. Nausėdos teigimu, savivaldybėms reikėtų suteikti daugiau laisvės, bet kartu ir prisiimti didesnę atsakomybę. Pavyzdžiui, mūsų šalyje gyventojų pajamų mokestis perskirstomas. Tuo metu Skandinavijoje jis yra dviejų dalių: valstybės ir savivaldybių. Pastarosios turi teisę, kaip ir NT mokestį, diferencijuoti. Kitaip tariant, gali privilioti investuotojus, taikydamos mažesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM). SVV padėtų atsiskleisti ne tik mokesčių mažinimas, bet ir visiškas atleidimas nuo jų pirmais metais.
Vis dėlto, G. Nausėdos manymu, daug kas priklauso ir nuo pačių verslininkų. Šalyje yra pavyzdžių, kai ekonomiškai silpniausiuose regionuose imamasi privačios iniciatyvos ir kuriami tam tikri parkai, prisiviliojami žinomi investuotojai.
„Gal neverta laukti, ką kas iš Vilniaus numes?“ – svarsto jis.
Pasigendama ir aukščiau
„Visi užsakymai, konkursai paprastai Vilniuje, o darbus atlieka – regionai“, – sako jis.
Pakeitus GPM perskirstymo tvarką, kaip Skandinavijoje, būtų sudėtingas administravimas. Turėtų būti kuriama iš esmės nauja struktūra. Savivaldybės turėtų vykdyti kontrolę, rūpintis mokesčio išieškojimu ir pan. Patys verslininkai kalba, kad valdininkų ir taip per daug šalyje.
„Panoden“ vadovas Aleksas Varna mano, kad vystytis regionams, matyt, trukdo tai, kad nėra sisteminio darbo. Nėra ryšio su verslu arba jis nepakankamas. Regione, jo manymu, turi būti kriterijai, kurie investuotojus trauktų. Panevėžio krašte lyg ir geras susisiekimas, gera geografinė padėtis, tad jis turėtų būti patrauklus. Personalo problema egzistuoja visoje Lietuvoje – nepakanka tų, kurių reikia, ir paruošimo kokybė ne ta. Panevėžys vis dar pramonės miestas, tad specialistų vis dar likę, tradicijos yra.
„Kalbėti galima apie madą, o jei nori rezultato, reikia veikti“, – teigė verslininkas.
A. Varna regioninės politikos pasigenda ir skirstant europinę paramą. Pavyzdžiui, ar ką nors darai sostinėje, ar Balbieriškyje, balų, lemiančių, kad tavo projektas gaus paramą, skaičius nesikeičia. Be to, neretai paramą pasiima arba aukštųjų technologijų projektai, arba naujai įsikūrusios įmonės, kurios iškart sukuria daug darbo vietų.
„Nesakau, kad tai blogai, bet jei kalbama apie regionų plėtrą, nieko gero“, – sako, kad dalis įmonių tiesiog nebegauna paramos, jis.
Verslininko teigimu, regiono plėtra daug priklauso ir nuo asmenybių, kas valdo savivaldybes. Tiesioginiai mero rinkimai duotų galimybę išrinkti tokį vadovą, kuriuo žmonės tikėtų. Pats verslas, A. Varnos manymu, dalyvauti priimant sprendimus gali dviem būdais – tiesiogiai būti išrinktiems į Tarybą ir reikšti nuomonę viešose diskusijose, kur valdininkai galėtų pasiklausyti, kaip iš tikro yra.
Lazda su dviem galais
„Indastrus“ įmonės generalinis direktorius Kęstutis Kišonas sako, kad visi mažesni nei Vilniuje ar Klaipėdoje mokesčiai skatintų investicijas. Jis mano, kad tiesioginiai mero rinkimai – lazda su dviem galais.
„Jei meras neturi tinkamos komandos, ką gero jis galės nuveikti?“ – abejoja jis.
Nors ir turėjo galimybę, tačiau K. Kišonas į Savivaldybės tarybą nesiveržė. Jo manymu, tektų aukoti laiką, o naudos būtų maža. Pasak verslininko, apskritai reikėtų keisti tvarką – šalyje maksimaliai turėtų būti trys partijos, tada visi gyventų geriau. Tuomet galbūt ir pats svarstytų galimybę sukti į politiką.
„Kuo daugiau partijų, tuo daugiau nuomonių, noro pasirodyti“, – sako, kad valstybei tai nenaudinga, K. Kišonas.
Verslininkas Gvidas Drobužas, dirbęs savivaldybės taryboje, teigia pastebėjęs, kad žmonės nemėgsta verslininkų. Jis sako negalintis pasakyti, kad buvo sunku – dirbęs su žmonėmis, kurie miestui norėjo gero. Verslininkas neslepia pastebėjęs, kad jei politikas nepriklauso daugumai, jo pasiūlymai, net jei jie ir geri, ignoruojami.
Šiaulių banko Panevėžio filialo direktorius Antanazas Kazys Liorentas sako, kad tiesioginiai mero rinkimai turėtų daugiau pliusų nei minusų.
„Aš, kaip rinkėjas, galėčiau įvertinti pretendentą, dabar to tikrai negaliu padaryti“, – teigė direktorius.
Regionų plėtra – per mažesnius mokesčius
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis mano, kad ir dabar Tarybos nariams niekas nedraudžia siūlyti savo idėjų. Jo įsitikinimu, gerai idėjai niekas neprieštarautų ir pritartų. P.Žagunis tvirtino pritariantis tiesioginiams mero rinkimams ir pats tvirčiau jaustųsi, jei būtų tiesiogiai išrinktas žmonių.
„Kaip gali būti toks pat mokestis verslininkui pačiame Vilniaus centre ir Žibartoniuose“, – piktinasi dabartine nepalankia regionams mokestine sistema meras.
Jo manymu, GPM turėtų būti diferencijuotas, bet kitaip, nei kalbėjo G. Nausėda. Pasak rajono mero, dabar, jei savivaldybė surenka daugiau GPM, Finansų ministerija viską išlygina ir perviršio nelieka. Tad nėra jokio intereso stengtis. Jo manymu, savivaldybės turi tam tikrų instrumentų, kaip pagelbėti verslui – galimybę atleisti nuo tam tikrų mokesčių, taikyti mažesnius NT, žemės mokesčio tarifus. Be to, rajone yra ir SVV rėmimo fondas.
Miesto meras Vitalijus Satkevičius pasakojo, kad vakar Lietuvos savivaldybių asociacijoje vieningai pritarta kreiptis į šalies valdžią dėl mokestinių pokyčių. Jo teigimu, visos savivaldybės akcentuoja, kad per krizę savivaldybių biudžetas buvo sumažintas netinkamai. Pagal siūlomą metodiką savivaldybės būtų suinteresuotos labiau dirbti, nes didesnė GPM dalis liktų joms. Planuojama peržiūrėti ir savivaldybės mokesčius – parengti naują metodiką. Pagal ją įmonės sulauktų nemenkų mokestinių lengvatų už rėmimą. Tiesa, tai būtų galima padaryti ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais. Pasak V. Satkevičiaus, asociacijoje svarstytas klausimas ir dėl tiesioginių mero rinkimų. Tam niekas neprieštarauja, tik svarstoma, kokia metodika būtų dirbama.
Miesto meras pasidžiaugė, kad Finansų ministerija laikosi švelnesnės pozicijos. Tad vienas iš skatinimo būdų galbūt galėtų būti ir galimybė iš naujai įsikūrusios įmonės pirmus metus neimti žemės ir NT mokesčio.
„Mes labai griežtai ribojami Finansų ministerijos, tačiau jei didesnė GPM dalis liktų, mes galėtume švelninti kitus mokesčius“, – buvo linkęs pažadėti meras.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad dauguma priemonių, apie kurias kalbėta Panevėžio spaudos klubo renginyje, ir dabar numatyta Vyriausybės programoje.
„Kodėl atėję į valdžią to nedaro?“ – retoriškai klausė V. Matkevičius.
