2762 litus (neatskaičius mokesčių) uždirbančio gyventojo atveju, jo pajamos Latvijoje sumažėja kone ketvirtadaliu, Estijoje - net 43 proc. Į sudėtingiausią padėtį patenka bedarbiu tapęs Lietuvos pilietis: pirmuosius mėnesius nedarbo išmoka jam nepriklauso, o vėliau siektų 650 litų arba net 70 proc. mažiau nei dirbant gautas atlygis.
Neretai kaupimo svarba nesureikšminama, nes, manoma, kad kol bus surastas naujas darbas, pakaks išeitinės kompensacijos, kuri Lietuvoje sudaro penkis bruto darbo užmokesčius (mokesčiai atskaitomi nuo visos sumos) atleidžiant daugiau nei 10 metų dirbusį darbuotoją be jo kaltės. Tačiau ekspertų teigimu, vien tik išeitine kompensacija pasikliauti nereikėtų.
„Tyrimai rodo, kad darbo netekęs žmogus gali užtrukti pusę metų ir ilgiau, kol susiras naują. Todėl darbo netekusiam gyventojui prireiks santaupų, kad pereinamuoju laikotarpiu jo įnašas į šeimos biudžetą nesumažėtų bei nenukentėtų tiek jo paties, tiek sykiu gyvenančių žmonių poreikiai. Mūsų nagrinėjamu atveju, kiekvieną mėnesį atidedant bent 10 procentų pajamų, sumą, kuri, įskaičius išeitinę kompensaciją, leistų ramiai gyventi bent pusę metų ieškant darbo, pavyktų sukaupti per pusantrų metų“, − teigia tyrimą atlikusi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
„Pakankamas rezervas yra svarbus ne tik siekiant išlaikyti gyvenimo kokybę, patenkinti šeimos ir asmenines reikmes, bet ir vykdant prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankams ar kitoms finansų institucijoms. Ir nors dažnai viliamės, kad sirgti ar būti atleistam iš darbo – neteks, tačiau neretai gyvenime būna kitaip. Ruošiantis iš anksto, sudėtingus gyvenimo įvykius įveikti paprasčiau“, − apibendrino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
