„Nors analizės duomenys atskleidė gana skirtingą socialinės apsaugos srities padėtį Baltijos šalyse, visų trijų valstybių gyventojai susiduria su tuo pačiu iššūkiu – staigiu pajamų sumažėjimu susirgus ar netekus darbo. Valstybė užtikrina tik išgyvenimui būtiną pagalbą, todėl viena svarbiausių gyventojams tenkančių užduočių – sukaupti finansinį rezervą netikėtoms gyvenimo situacijoms“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Darbuotojas, kuris kiekvieną mėnesį moka valstybės socialinio draudimo įmokas, susirgęs įgyja teisę į ligos pašalpą. Tačiau visose trijose Baltijos valstybėse laikino nedarbingumo dienos nėra kompensuojamos šimtu procentu. Pavyzdžiui, 2762 litus neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirbančio Estijos piliečio, jei jis dėl ligos dvi savaites negali pasirodyti darbe, pajamos sumažėja 18 proc., Lietuvos gyventojo – 11 proc., Latvijos – 10 proc.

Gana dažnai tėvai negali dirbti ne dėl savo, bet dėl atžalų ligų. Tokiu atveju jiems taip pat priklauso pašalpa, tačiau penkios darbo dienos, praleistos slaugant susirgusį vaiką, pajamas Estijoje ir Latvijoje sumažina 8,7 proc., Lietuvoje – 1,5 proc.

O. Bložienės teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio pajamų sumažėjimas atrodo nedidelis, tačiau toks įspūdis – apgaulingas. „Pagal anksčiau minėtą pavyzdį, pajamoms sumažėjus 11 proc., dvi savaites sirgęs Lietuvos gyventojas per mėnesį netenka kone 240 litų. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse ši suma yra pakankamai reikšminga didžiumos dalies šeimų biudžetui. Juolab, kad sergant patiriama papildomų išlaidų vaistams ar medikų priežiūrai“, − sakė O. Bložienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)