Tuo metu Rusijos centrinis bankas laikosi priešingo pinigų politikos kurso ir kelia bazines palūkanas. Per šiuos metus bazinė palūkanų norma Rusijoje pakilo 2 proc. ir nuo balandžio 25 d. siekia 7,5 proc.
Aukšta infliacija suriša rankas Rusijos centriniam bankui
Nepaisant gana sėkmingų Rusijos centrinio banko pastangų atgaivinti rublį, kainų augimo numalšinti nepavyksta. Pavasario pradžioje paspartėjęs kainų kilimas gegužę pasiekė 7,6 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2011 m., kuris gerokai viršija centrinio banko nustatytą 5-6 proc. toleruotinos infliacijos diapazoną.
Tad artimiausiame centrinio banko susirinkime (kuris vyks birželio 16 d.) vargu ar sulauksime palūkanų mažinimo. Kita vertus, aukštos palūkanos iš dalies yra atsveriamos pinigų bazės didinimu. Rusijos komerciniams bankams yra noriai suteikiamos likvidumo paskolos rubliais, o šie linkę rublius keisti į užsienio valiutą.
Geopolitinė situacija išlieka lemiamu faktoriumi
Nepaisant centrinio banko veiksmų, Rusijos rublis kovo-balandžio mėnesiais nerado tvirto pagrindo dėl geopolitinio konflikto su Ukraina grėsmių. Po Krymo aneksijos įsisvyravę neramumai Ukrainos Rytuose, pasienyje sutelktos Rusijos pajėgos ir kliūtys prezidento rinkimams paskatino Vakarų šalis įvesti Rusijai griežtas sankcijas.
Taigi, apčiuopiamą Rusijos rublio stiprėjimą nulėmė mažėjanti įtampa konflikte su Ukraina. Vladimirui Putinui pripažinus Ukrainos prezidento rinkimų laimėtoją, atsirado tvirtas pagrindas šių šalių konflikto sprendimams derybose.
Finansų rinkų dalyviams ši įvykių eiga leido labiau pasitikėti Rusijos valiuta, tad nenuostabu, jog rublis prieš eurą nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio sustiprėjo apie 6 proc. ir kursas grįžo prie sausio mėnesį matytų lygių.
Tačiau nereikėtų pamiršti, jog situacija Ukrainos Rytuose išlieka sudėtinga ir Rusijos politika dėl šio klausimo gali sulaukti atsako – naujų sankcijų iš Vakarų. Tai būtų dar viena karti piliulė ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai Rusijos ekonomikai, kurios augimas I ketv. tesiekė 0,9 proc. (kai 2013 m. IV ketv. augimas siekė 2 proc.).
Rusijos obligacijų rinka
Skirtingą centrinių bankų politiką palūkanų normų atžvilgiu, o taip pat ir šiokią tokią Rusijos rublio riziką nusako šios šalies išleistų obligacijų pajamingumų skirtumai. JAV doleriais denominuotų 10 metų termino obligacijų pajamingumas birželio pradžioje siekė apie 4,5 proc. (pikas – 5,75 proc. užfiksuotas balandžio pabaigoje).
Tuo metu tokios pat trukmės skolos vertybiniai popieriai rubliais prekiaujami su 8,7 proc. pajamingumu (pikas kovo viduryje siekė 10 proc.).
Rublis išlieka tarp besivystančių šalių valiutų autsaiderių
Nuo balandžio pabaigos stebimi teigiami Rusijos valiutos poslinkiai, tačiau nuo sausio iki birželio pradžios rublis vis dar buvo nuvertėjęs JAV dolerio atžvilgiu 4,5 proc., o euro – 2,5 proc. Tarp 24 populiariausių augančių rinkų valiutų už Rusijos rublį šiemet labiau yra „nukraujavusios“ tik Argentinos ir Čilės valiutos.
Dėl besitęsiančios krizės Ukrainos rytų regione ir dėl to padidėjusios geopolitinės rizikos bei dėl nepalankios makroekonominės situacijos „Danske Bank“ išlaiko tam tikrą pesimizmą rublio kurso atžvilgiu.
Nors praėjusios savaitės ECB veiksmai davė staigaus impulso besivystančių šalių valiutoms, taigi, ir rubliui, kilti, tačiau šis efektas jau išsikvepia, o naujų prielaidų tolesniam rublio palaikymui kol kas nėra.
