Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė pripažįsta sulaukusi ne vieno šios srities verslininko susidomėjimo investuoti Lietuvoje.

„Kreipėsi tikrai ne vienas žmogus, jie dairinėjasi, domisi viešbučiais, kitomis investavimo priemonėmis. Ukrainiečiai, ypač tie, kurie turi verslus pavojingose teritorijose, kur dabar vyksta mūšiai, nori saugiau investuoti“, - DELFI sakė ji.

Pasak pašnekovės, į ją kreipėsi prabangaus restorano savininkai iš Ukrainos, kurie norėtų Lietuvoje atidaryti panašią vietą.

„Vieni verslininkai, kurie yra mane kreipėsi, jau turi ten verslus, jais labai didžiuojasi, nes tai yra turbūt prabangiausias restoranas apylinkėse. Jie intensyviai domisi, kur saugiau iškelti verslą. Negaliu pasakyti, kad jie dėl to džiūgauja, jų balse jaučiamas liūdesys, nes reikia atsisakyti besisukančių verslų. Žmonės tai tikrai daro skaudančia širdimi, ten dar bando neuždaryti, bet kartu ieško ir saugesnių vietų“, - teigė E. Šiškauskienė.

Pašnekovė pripažįsta, kad ukrainiečiai dar turi baimių, kurias lietuviai jau seniai pamiršo.

„Įdomu tai, kad jie turi baimę vieni pradėti verslą Lietuvoje. Jie sako, kad tikrai neatidarys restorano, jeigu neras vietinio partnerio. Aš jiems aiškinu, kad pas mus saugu, visi yra lygūs prieš įstatymus. Tačiau jie, matyt, žinodami, kas vyksta jų šalyje, nenori tuo tikėti“, - kalbėjo asociacijos vadovė.

Jos nuomone, Baltijos šalys ukrainiečiams yra patrauklios dėl to, kad daug kas čia moka rusų kalbą. Tačiau dalis ukrainiečių dairosi ir po visą Europą.

„Buvau pas savo draugę, kuri dirba Austrijos sostinėje Vienoje labai prabangių baldų ir namų dekoro aksesuarų parduotuvėje. Ji pasakojo, kad dabar joje masiškai lankosi ukrainiečiai, perka prabangius butus ir namus, labai aktyviai investuoja Austrijoje. Taigi jie po visą Europą žvalgosi saugesnių vietų“, - sakė E. Šiškauskienė.

Moka daug, bet vis tiek vagia

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad Ukraina nepatraukli verslui yra ne tik dėl dabar vykstančių neramumų ir karinio konflikto su Rusija. Verslui trukdo ir administracinė našta, nesąžiningi pavaldiniai.

Danas Arlauskas

„Ukrainiečiams dabar iš tiesų yra geras šansas, nes mūsų politiniai santykiai yra geri. Juk jeigu, neduok Dieve, Lietuva būtų panašioje situacijoje kaip Ukraina, mes irgi darytume tą patį. Verslas visuomet ieško geriausių varianto įdarbinti kapitalą“, - DELFI svarstė jis.

Pašnekovas pripažino, kad jam asociacijos nariai yra skundęsi, kad dabar Ukrainoje yra labai sunku.

„Jie nori surasti saugesnių užuovėjų ir pinigus pervesti atgal į Lietuvą. Ten situacija yra neprognozuojama, labai sudėtinga su įmonių vadovais. Lietuviai įmonių akcininkai man skundėsi: moku tiek, kiek niekas nemoka, bet vis tiek vagia“, - pasakojo D. Arlauskas.

Jo nuomone, bus pastebimas kapitalo sugrįžimo iš Ukrainos procesas.

„Pažįstu vieną lietuvį, kuris jau uždarė verslą ir grįžo. Jis pats ten praleisdavo ištisus mėnesius. Kol ten būdavo, viskas būdavo gerai, kai išvažiuodavo, vėl palaida bala. Be to, jeigu pavėluoji nors vieną dieną sumokėti Mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms, iškart atvažiuoja patikrinimai“, - apie verslo aplinką Ukrainoje sakė pašnekovas.

„Kaip verslui dirbti tokiose realijose? Yra tam tikra riba, kurią pasiekus, imama galvoti, ką daryti“, - pridūrė jis.

DELFI jau rašė, kad Migracijos departamento duomenys rodo kur kas aktyvesnį ukrainiečių norą gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet per pirmąjį ketvirtį 1166 Ukrainos piliečiai pateikė prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje arba pakeisti jau turimus leidimus. Pernai tokiu pačiu metu gauta kone perpus mažiau šios šalies piliečių prašymų – 636.

Labiausiai paaugo ukrainiečių prašymų naujai išduoti laikinus leidimus gyventi – šiemet jų sulaukta 658, o pernai – 267.

Rusijos piliečių prašymų šiemet padaugėjo daugiau nei trečdaliu – gauta 1231, o pernai tuo pačiu metu – 848.

Trečioje vietoje pagal gautų prašymų skaičių yra baltarusiai, tačiau čia didesnių pokyčių nematyti. Pernai gauti 996 prašymai, o šiemet pirmąjį ketvirtį – 946.