Birželio 4 d. ES Komisija iš Briuselio ir Europos centrinis bankas iš Frankfurto prie Maino turėtų paskelbti lemiamą nuosprendį, kad Lietuvai, atitinkančiai visus pagrindinius reikalavimus, leidžiama nuo 2015-ųjų sausio 1 d. įsivesti eurą.

Oficialiai Lietuvą į euro zoną pakvies Europos Parlamentas, ES vadovų taryba ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrai. Niekas nesitiki, kad šią gražią procedūrą kas nors sudrumstų – perfrazavus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino žodžius, pirmiau geležis pavirs į vašką, o vanduo į plieną, nei Europos Parlamentas atšauks Bendrijos centrinio banko ištartą žodį.

Lietuvos banko ir šalies Vyriausybės aukščiausieji pareigūnai į Briuselį ir Frankfurtą neskris, džiaugsis ir švęs Vilniuje.

Europos Komisijos žinią, ar Lietuva kitąmet taps 19-ąja euro zonos nare, praneš Komisijos vicepirmininkas Ollis Rehnas, atsakingas už eurą, Bendrijos ekonomiką ir pinigų politiką.

O. Rehno patarėjas, EK ekonomikos ir pinigų politikos generalinio direktorato atstovas Simonas O'Connoras atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo Aleksandravičiaus klausimus, ar euro zona nesunaikins lietuviškos tapatybės.

- ES reglamentų, direktyvų, kitų teisės aktų vienodai privalo laikytis visos Bendrijos šalys. Nebent kai kurioms, neseniai įstojusioms į ES, suteikiami aiškiai apibrėžti pereinamieji laikotarpiai. Kodėl šių taisyklių nepaisoma plečiant euro zoną? Nacionalines valiutas išsaugojusias ir gerbiančias ES valstybes bendroji valiuta atstumia, atitolina nuo šalių, įsivedusių ar ketinančių įsivesti eurą, jis gilina ES narių susvetimėjimo, o ne suartėjimo jausmus.

- ES sutartys nenustato griežtų euro zonos plėtros grafikų. Atvirkščiai, ES valstybės prisijungia įvykdžiusios būtinas sąlygas, tai yra Europos Komisijai ir Europos centriniam bankui įsitikinus, kad jos laikosi patikimos biudžeto sandaros bei mokesčių politikos ir visiškai suderino savo teisinę sistemą su euro zonos taisyklėmis. Kiekviena valstybė priimama skirtingu laiku, atsižvelgiant į jų individualią parengtį įsivesti eurą.

- Vienas populiariausių Lietuvos politikų, premjeras Algirdas Butkevičius sausio mėnesį pareiškė atsistatydinsiąs, jeigu Lietuva 2015 metais dar neturės euro. Ką Europos Komisija mano apie tokį netradicinį, nutrūktgalvišką bandymą palenkti visuomenę, kad ji pritartų Lietuvos narystei euro zonoje? Europos Komisijos surengti „Eurobarometro“ tyrimai atskleidė, kad nuo pernai lapkričio iki šių metų kovo bendrosios ES valiutos nenorinčių Lietuvos gyventojų padaugėjo 7 procentais. Dabar jų yra 56 proc.

- Europos Komisija neprivalo vertinti politinių partijų programų ar valstybės veikėjų elgesio. Mes tiesiog primename, kad, stodama į ES, Lietuva, pritarusi narystei per visuotinį referendumą, įsipareigojo įsivesti eurą, kai atitiks nustatytus reikalavimus. Jūsų šalis du dešimtmečius sėkmingai laikosi fiksuoto valiutos kurso režimo. Lietuvoje pradėjęs cirkuliuoti euras būtų kitas logiškas žingsnis integruojantis į bendrąją europietišką pinigų sistemą. Naujoji valiuta naudingai paveiks kasdienį visų piliečių gyvenimą. Tačiau reikia jau vasarą uždegti žalią šviesą eurui įvesti Lietuvoje nuo 2015 m., kad šalies valdžia galėtų nuodugniai išaiškinti ir atskleisti visuomenei euro privalumus. Kitų Baltijos šalių pavyzdžiai rodo, kad piliečiai vis labiau pamėgsta bendrąją ES valiutą, kai daugiau išgirsta ir sužino apie ją.

-Jūsų viršininko O. Rehno gimtoji Suomija savo valiuta marke, kol ją 2002-aisiais pakeitė euras, naudojosi 142 metus. Net tada, kai priklausė Rusijos imperijai. Lietuviams istorija litu leido pasidžiaugti vos 41 metus: 19 metų iki pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais ir 22 metus dabar...

- Anot Europos Komisijos vicepirmininko O. Rehno, prisijungdamos prie euro zonos Baltijos šalys,

Ollis Rehnas (dešinėje) ir Simonas O'Connoras (kairėje)
Foto: AP/Scanpix

 kaip kažkada geopolitinių audrų nuplėštos šakos, vėl įskiepijamos į ekonominį ir politinį Europos kamieną. Narystė euro zonoje – ne tik paprasta trijų valstybių savigyna nuo 2008-ųjų finansinės krizės, bet ir įspūdingas Lietuvos persikūnijimas iš 1990 m. Kremliaus skriaudžiamo, pasaulio nepripažįstamo SSRS „bjauriojo ančiuko“ į gražią Europos gulbę 2015-aisiais. Tai turėtų pakelti lietuvių nuotaiką, kai 2018 m. švęsite Lietuvos Respublikos 100-metį. Euro zonos šalių patirtis įrodo, kad nė vienai jų euras neatėmė tautinės tapatybės, tik leidžia tvirčiau jaustis Europoje. Lietuvos piliečiams nereikės keisti valiutos keliaujant į užsienį, o lietuviškos euro monetos pateks į apyvartą visoje euro zonoje. Lietuvos finansų ministrai lygiomis teisėmis dalyvaus Eurogrupės posėdžiuose, kurių sprendimų Lietuva privalo laikytis ir dabar, nes lietuviškas litas susietas su euru.

- Valstybinio Lietuvos banko valdyba ir komercinių skandinaviškų bankų patarėjai gąsdina Lietuvos visuomenę, kad Europos Komisija griežtai nubaus Lietuvą, jeigu mūsų šalis 2015-aisiais neįsives bendrosios ES valiutos, nes 2004 m. stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo priklausyti ir euro zonai, kai atitiks Mastrichto kriterijus. Ar iš tiesų pasiprašiusieji į euro zoną apdovanojami meduoliu, o atsisakantieji bendrosios valiutos nuplakami rimbu?

- Vien mintis, kad Komisija ar bet kuri kita ES institucija siektų nubausti Lietuvą dėl kokios nors priežasties, yra absurdiška ir niekuo nepagrįsta. Lietuvos kelias į euro zoną - neatsiejama jūsų šalies narystės Bendrijoje dalis. Lietuva ketina įsivesti bendrąją ES valiutą ne „dėl Mastrichto kriterijų“. Narystė ekonominėje ir pinigų sąjungoje - geriausia Lietuvos piliečių darbo vietų ir pajamų apsauga. Be to, fiskalinė drausmė, mažas biudžeto deficitas, nedidėjanti valstybės skola, suvaldyta infliacija, patikimi viešieji finansai, kitaip tariant visi tie testai, pagal kuriuos atrenkamos kandidatės į euro zoną, naudingi ir pačiai Lietuvai, kad jos ekonomika augtų.