„Ar yra tekę paragauti alaus su nebūdingu kvapu ir skoniu? Turbūt yra. To priežastis – jūs gavote pirmąją alaus taurę, taigi jums buvo įpiltas sistemoje buvęs ir deguonies gavęs alus. Tokį patį rezultatą jūs gautumėte, jeigu į bokalą įpiltumėte alaus ir jį palaikytumėte 10-12 val., suplaktumėte ir patiektumėte klientui“, - tvirtino alaus someljė Jonas Lingys.
Vilniaus bare „Portobello" surengtame alaus kokybės pristatyme dar viena lietuviškų barų problema jis įvardijo taurių švarą. Taurės turi būti švarios, vėsios ir nepažeistos. Tačiau pasitaiko kitokių atvejų.
„Blogą kvapą ir skonį lemia mikrobiologinė tarša. Jeigu kavinė ar baras šiek tiek prasčiau tvarkosi su švara, jame yra daug šalutinių kvapų: supuvusių kiaušinių, sviesto, metalo. Todėl labai svarbu barui pradėjus darbą išpilti pirmąjį alaus bokalą ir rūpintis baro švara. (...) Jeigu putos burbuliukai limpa prie taurės sienelių, tai nėra geras dalykas, nes burbuliukai limpa prie visko, kas yra nešvaru“, - kalbėjo J. Lingys.
Viešojoje erdvėje ne sykį pasirodė informacija, kad baruose alus yra skiedžiamas vandeniu. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad nėra nustatyta nė vieno tokio atvejo.
Pasiteiravus, ką daryti, jeigu bare klientas gauna, pavyzdžiui, surūgusį ar neįprasto skonio alų, jis sakė, kad tokį gėrimą reikia grąžinti padavėjui. Atidarius statinę pilstomas alus galioja savaitę.
Į bendrovės renginį atvykęs vartotojas klausė, ar alus storina. „Esmė yra tai, ką jūs valgote gerdami alų. Jeigu prie alaus suvalgysite lėkštę keptos duonos su česnaku ir sūriu, rūkytą skumbrę ir riebaluose virtą kiaulės šnipą, tai, be abejo, dėl to organizmas nesidžiaugs“, - dėstė alaus someljė.
Bendrovės tikrintojai nebe pirmus metus baruose lankosi kaip paprasti vartotojai ir alaus kokybę tikrina remdamiesi 10 punktų: putos aukštis, kuris turi būti 1-2 cm, tinkama 6-10 laipsnių alaus temperatūra, skaidrumas, tris su puta susijusius kriterijus: jo aukštį, nusėdimo laiką, susidarančius putos žiedus, gėrimo kvapą ir skonį, kylančius burbuliukus, taurės švarumą ir jos temperatūrą, prekės ženklo naudojimą. Taip pat labai svarbu alų pilstyti į tam skirtas taures.
„Švyturys-Utenos alus“ visus Lietuvos barus yra suskirstęs į tuos, kurie alų patiekia labai gerai, priimtinai arba nepriimtinai. Tačiau kokie barai patenka į šiuos vertinimus, neskelbiama. Tik pranešama, kad geriausia situacija didžiuosiuose miestuose esančiuose baruose, kuriuose yra didelis lankytojų srautas.
„Pusės aplankytų barų kokybė jau pagerėjo, o kitoje pusėje mes vis dar stengiamės“, - pripažino J. Lingys.
Anksčiau bendrovės atstovai yra sakę, kad daugiausiai problemų su teisingu alaus patiekimu kyla laikinose prekybos vietose. Šiemet kokybės kontrolės specialistai tikrins ne tik nuolat dirbančius barus, bet ir sezonines prekyvietes. Iš viso planuojama patikrinti 1500 prekybos vietų.
„Carlsberg“ grupės duomenimis, pernai Lietuvos kavinėse, baruose ir restoranuose suvartota 4,7 proc. viso šalyje nuperkamo alaus. Tuo metu Prancūzijoje šis skaičius yra 28 proc., Vokietijoje – beveik 29 proc., Graikijoje – 62 proc., Didžiojoje Britanijoje – 43 proc.
DELFI primena, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat įgyvendina projektą, kuriuo vertinamos viešojo maitinimo įstaigos. Iki metų pabaigos planuojama įvertinti daugiau nei trečdalį visų šalies maitinimo įstaigų.
Tikrinimų metu vertinama bendra higienos būklė, savikontrolės sistemos vykdymas, technologijų laikymasis, produktų ir žaliavų kokybė ir atsekamumas, bendrų ir personalo higienos reikalavimų laikymasis, pagrįsti vartotojų skundai.
Susumavusi gautus balus sistema automatiškai kavinei suteiks vieną iš penkių higienos būklės įvertinimo balų. Įvertinimus gavusiose kavinėse bus klijuojami specialūs lipdukai.
VMVT duomenimis, viešuoju maitinimu užsiima daugiau nei 9 tūkst. įmonių, iš jų daugiau kaip 3,7 tūkst. – restoranai, kavinės ir užkandinės.
