Kalbėdamas apie būdus veikti inovatyviai vienas iš programėlių prekybos įmonės „GetJar“ įkūrėjų ir garsiausiu šių laikų Lietuvos verslininku tituluojamas Ilja Laursas patarė pirmiausiai vertinti turimą laiką, nes šis resursas – ribotas.
„Mano įsitikinimu, laiką turi valdyti pats, nes niekas kitas nežino tavo norų, siekių. Jo negali gauti iš kitur“, - sakė jis.
„Man kūrybingumas yra rizikos prisiėmimas fantazijas išbandyti realiame gyvenime, o sėkmingu verslu tampa pasisekusios fantazijos, bet iš praktikos galiu pasakyti, kad tai įvyksta ne dažnai“, - šyptelėjo pašnekovas.
Rekomenduoja fizinį krūvį
UPS „Skubių siuntų“ vadovas Vladas Lašas pasakoja, jog jam idėjų kyla ieškant sprendimų problemoms.
„Kartais su tuo, ką reikia išspręsti ar atrasti naujai tenka ilgokai pavaikščioti – nuolat galvoji, bet nežinai, kada atsiras sprendimas. Man padeda fizinis krūvis, pavyzdžiui, valandą pabėgioti. Jau po pusvalandžio kyla gerų minčių, kurias verta užsirašyti - susikaupimas kitai veiklai padeda kilti netikėtoms mintims“, - teigė jis.
Rizikos kapitalo fondo „Nextury ventures“ patarėju tapęs Antanas Danys taip pat kalbėjo apie aktyvaus laisvalaikio naudą.
„Man nesigauna susikaupti ir laukti, kol ateis idėja, aš taip nemoku. Jos kyla arba bendraujant su žmonėmis, kai vienas kažką pasako, kitas prideda, arba kai mėgini spręsti problemą. Gerų minčių kyla bėgant ar minant dviratį“, - sakė jis.
Sportą rekomenduoja ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Man geriausiai idėjas sekasi generuoti bėgiojant, - sako jis. - Tuo metu atsiriboju nuo didžiosios dalies išorinių trukdžių ir galiu mintis lengvai nukreipti viena kryptimi.“
Skirti laiko sau, pagalvoti
„Turėti pakankamai laiko pagalvoti - irgi būdas sprendimams rasti. Kartais reikia kelių dienų, kad mintys pradėtų dėliotis“, - pastebi V. Lašas.
Galbūt dėl to ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Vilius Kontrimas pasakoja, jog jam sudėtingas problemas lengviausia spręsti savaitgalį.
„Savaitgalį pailsiu, skiriu laiko sau, sportui, meditacijai, pasidžiaugimui aplinka. Tokios būsenos prisėdęs prie problemų jas lengvai išsprendžiu. Yra paprasta tezė: problemą galima išspręsti tik aukštesniame energetiniame ir sąmoningumo lygmenyje negu ji buvo sukurta. Būdamas rutinoje atsakinėji į laiškus, priimi kasdieninius sprendimus, bet jeigu reikia ką nors netipiško sugalvoti, tam reikia atsipalaiduoti, nusiraminti, sustabdyti tempą ir susitelkti į save. Tada atrodo: taigi taip aišku, ką reikia daryti“, - šypsosi pašnekovas.
V. Kontrimas sako pastebėjęs, kad puikios mintys ateina darant paprasčiausius dalykus, pavyzdžiui, vaikštant mišku, važiuojant automobiliu, einant į kavinę ar turint laisvą minutę tarp darbų.
„Kilusias mintis rašausi į telefoną, jis jau pilnas visokių idėjų. Vėliau jas tereikia patikrinti: galbūt dėl teisinių, finansinių aplinkybių sugalvotą sprendimą reikia šiek tiek pasukti kitu kampu“, - komentuoja jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, jog jam idėjoms generuoti taip pat reikalinga ramybė, laiko rezervas, o dirbant – tyla.
„Man svarbiausia pasiruošti, kad esmę galėčiau išdėstyti glaustai ir labai aiškiai. Nesu iš tų žmonių, kurie ruošiasi paskutinę minutę, pirmiausiai, nes man tai iš principo nepatinka, toks mano būdas, antra, suprantu atsakomybę, kuri man patikima, - kalbėjo jis. - Mėgstu ieškoti argumentų vakare, tuomet gimsta daugiausiai sumanymų. Svarbu tuo metu būti ramybės būsenoje, kad aplink būtų tylu - didžiausiu trukdžiu matau triukšmą, kuris neleidžia susikaupti.“
Jis pataria, jog ieškoti idėjos lengviau, kai nusistatomas tikslas, kam ji reikalinga, o tuomet iš esmės nagrinėti, kokias pozicijas galima užimti.
„Žinoma, ne mažiau svarbu kuo aiškiau išdėstyti, ką nori pasakyti, tinkamai pasiruošti. Manau, kad geri argumentai ir gera strategija su blogu pasiruošimu yra receptas į didelę nesėkmę ir nuostolius“, - kalbėjo A. Izgorodinas.
Tačiau ne visiems vakaras yra produktyviausias laikas dirbti. Pavyzdžiui, N. Mačiulis mieliau renkasi ankstyvą rytą, kaip aplink taip pat tyla ir ramybė.
Dar vienas ingridientas idėjoms
Visgi, ne tik aktyvus laisvalaikis ir poilsis padeda būti produktyviems. Verslininkai ir analitikai pataria plėsti akiratį.
„Manau, kad inovacijos ir idėjos lengviau kyla tuomet, kai žinai, kas jau yra sukurta: kaip ir rašant daktaro disertaciją pirmiausiai verta pasižiūrėti, kas jau yra sukurta, - siūlo „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas. - Manau, svarbu keliauti, skaityti, bendrauti – vien iš savęs generuoti idėjas sunku.“
„Įvairios patirtys yra puikus fonas idėjoms generuoti, - sutinka N. Mačiulis. - Skaitant, keliaujant ar bendraujant su bet kokiais žmonėmis yra sukuriama patirtis, kuriai vėliau atsiskleisti tereikia tinkamų aplinkybių.“
Banko vyriausias ekonomistas laikosi nuomonės, kad tinkamą kūrybai aplinką kiekvienas žmogus turėtų surasti pats.
„Pavyzdžiui, šioje aplinkoje jaučiuosi labai nekūrybingas, nes jaučiu, kad esu stebimas, fotografuojamas, filmuojamas, man siūlo pagalbos, maisto, gėrimų ir dar autobusas už pusvalandžio išvyksta į Rygą – tai yra tobulas nekūrybingų aplinkybių apibrėžimas, turbūt ir rezultatas bus atitinkamas“, - šmaikštauja jis apie savo piešinį verslumo tema kūrybiškumo seminare.
Kaip verslininkai ir analitikai improvizavo ir kilusius sumanymus perteikė ant popieriaus galite pamatyti galerijoje.
