Nors pasirašyti memorandumą nėra privaloma, o už jame deklaruotų nuostatų nesilaikymą neįteisintos jokios baudos, verslininkai turėtų rimtai pažiūrėti į šį kvietimą, jo neignoruoti ir oficialiai prisiimti dalį atsakomybės už sklandų euro įvedimą Lietuvoje.
Latvijos patirtis
Lietuva turėtų ne tik semtis patirties iš Latvijos, pernai sėkmingai įsivedusios eurą, bet ir pasimokyti iš kaimynų klaidų. Kaimyninės šalies pavyzdys rodo, jog vienas svarbiausių valstybės prioritetų šių permainų metu – visaapimantis žmonių švietimas. Nežinia ir abejonės dėl ateities labiausiai augina skeptiškai euro atžvilgiu nusiteikusių žmonių skaičių. Latvijai artėjant prie euro įvedimo datos, visuomenės nuotaikos, nepaisant valdžios pastangų, negerėjo, nes tirpstant laikui, neatsakytų klausimų liko dar pakankamai daug. Didelė dalis nerimo, susijusio su euro įvedimu, Latvijoje, o galimai ir Lietuvoje, kyla dėl Baltijos šalių gyventojų, o ypatingai vyresnės kartos, atsiminimų – valiuta per pastaruosius trisdešimt metų mūsų regione keitėsi jau ne vieną kartą ir nemažai žmonių dėl to patyrė tik nuostolius. Taigi žmonių baimės visai suprantamos. Mūsų krašto valdžiai kartu su Lietuvos Banku reikės galutinai išsklaidyti jų abejones.
Viena iš priemonių, kuri suteiktų žmonėms daugiau laiko prisitaikyti prie pokyčių – tai žmonių pratinimas prie eurais išreikštų kainų. Tokią tvarką numato ir teisės aktai – praėjus ne daugiau kaip trisdešimčiai dienų po to, kai bus nustatytas euro kursas, visi paslaugas ir prekes teikiantys verslai turi nurodyti kainas ne tik vietine valiuta, bet ir eurais. Kita priemonė, kurios ėmėsi Latvijos vyriausybė, ir kurią perėmė Lietuva – Geros verslo praktikos (valios) memorandumas. Prekybininkai ir paslaugų tiekėjai, pasirašę memorandumą, pasižada nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą.
Įmonės, pasirašiusios memorandumą, prisidės prie sąžiningo elgesio su vartotojais ir bendros aplinkos šalyje gerinimo. Klientai atsakingas įmones ir ūkius galės atpažinti pamatę specialiai šiam tikslui sukurtą logotipą, kuriuo verslo atstovai galės pažymėti prekybos ir paslaugų vietas. Lipdukas reikš, jog įmonė yra įsipareigojusį laikytis memorandume nustatytų sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo, paslaugumo, bendruomeniškumo principų.
Tiesa, Latvijoje verslo aktyvumas euro įvedimo laikotarpiu buvo ganėtinai pasyvus, galbūt dėl to žmonių baimė ir nerimas užsitęsė iki pat paskutinių 2013 m. mėnesių. Lietuvoje tikimasi aktyvesnio verslo įsitraukimo tiek užtikrinant sąžiningą kainodarą, tiek apskritai ruošiant visuomenę pokyčiams.
Verslo indėlis pokyčių metu
Euro įvedimas ir su tuo susiję pokyčiai yra iššūkis ne tik valdžiai ar finansiniam sektoriui, bet ir verslui, kuriam svarbu, jog tai nesukeltų nepatogumų klientams ir įmonės veiklai.
Žinoma, ERGO yra tarptautinė bendrovė, todėl skirtingai nei smulkus verslas, turėjo unikalią galimybę pasinaudoti kolegų kaimyninėse euro zonos šalyse patirtimi, tačiau mums, kaip ir visoms bendrovėms, vienas iš pagrindinių uždavinių – teisingai apskaičiuoti ir konvertuoti kainas. Šiuo metu dirbanti speciali grupė planuoja, analizuoja ir deda visas pastangas, kad sausio 1-ąją klientai susidurtų su sąžiningomis kainomis ir sklandžiu aptarnavimu.
Iš verslo gyventojai turi gauti sąžiningus pasiūlymus – be spekuliacijų, bet kartu ir tokius, kurie leistų išsilaikyti konkurencingais rinkoje ir prisidėtų prie šalies ekonomikos augimo. Tokių pokyčių laikotarpiu tą pasiekti galima tik bendra visų verslo sektorių ir valstybės institucijų valia. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės yra tiesiogiai priklausomos nuo savo partnerių – sveikatos gydymo paslaugas teikiančių institucijų, automobilių remonto servisų, statybų sektoriaus, todėl bent vienam partneriui nesilaikant sąžiningos kainų konvertavimo politikos, bendras rezultatas pasiektas nebus.
Latvijos pavyzdys rodo, kad gyventojų nuomonė pradeda keistis vos pokyčiams atėjus. Pagal viešosios nuomonės tyrimus, įvedus eurą, latviai jį priėmė daug ramiau nei buvo prognozuota ir šiuo metu jų tikrai nepavadinsi pasimetusiais. Tokį rezultatą tikimasi pasiekti ir Lietuvoje, bet prie to turėtų prisidėti kuo daugiau verslo atstovų, kurie prisijungtų prie memorandumo ir laikytųsi jo postulatų.
Su valdžios pagalba tiek paprasti žmonės, tiek verslas supras, kad visi nepatogumai yra tik laikini, o būdami bendroje euro zonos rinkoje jausimės stipresniais ir tvirtesniais. Euras suteiks galimybę sutaupyti lėšų, nes įmonėms, dirbančioms su užsienio bendrovėmis, nereiks konvertuoti valiutos, papildomų išlaidų susitaupys ir dėl pigesnių bankų paslaugų, ir mažesnių administracinių mokesčių. Visa tai pajus ir vartotojai, įmonių darbuotojai.
Nors prie gerosios verslo praktikos memorandumo iniciatyvos ketina prisijungti pagrindinės asocijuotos verslo struktūros – Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija – ne mažiau svarbus ir smulkiojo verslo, ūkininkų bei kitų organizacijų vaidmuo. Norisi tikėti, kad Lietuvai žengiant paskutinius žingsnius euro link, Lietuvos įmonės į valstybės inicijuotą memorandumą nepažiūrės pro pirštus, o įsigilins į deklaruojamus principus ir juos gausiai palaikys.