„Vieną dieną užgeso regėjimas, ir visko reikėjo mokytis iš naujo: rašyti, skaityti, valgyti, apsitarnauti, judėti gatvėje ir ieškoti darbo kitomis sąlygomis ir kitomis aplinkybėmis“, - „Žinių radijo“ laidoje „Radioaktyvūs“ pasakojo K. Verbliugevičius.
Bevaisės darbo paieškos
Vilniaus pedagoginiame universitete baigęs geografijos specialybę, vėliau nutarė keisti kvalifikaciją ir baigė tarptautinę verslo mokyklą, bet įsidarbinti regėjimo negalią turinčiam vyrui vis tiek nepavyko. „Ar negalia, ar kiti dalykai man sėkmės neatnešė – darbo rasti negalėjau. Siuntinėjau CV, ėjau į darbo pokalbius, bet... (...) Aš ieškojau biuro darbuotojo, kur kompiuteris, telefonas, susitikimai – per tą laiką įvaldžiau rašymą kompiuteriu, skaitymą, net savo svetainę susiprogramavau, kad darbdaviui įrodyčiau, jog tikrai moku. Jokių vaisių neatnešė“, - kalbėjo K. Verbliugevičius.
Aplinkinių kritika
Tada taip susiklostė aplinkybės, kad jo draugai baigė masažo mokymus Vilniaus kolegijoje, o kadangi jis turėjo vadybinių įgūdžių, kompanija nutarė įkurti sau darbo vietą – taip 2004 metų gale įsikūrė masažo salonas „Matančios rankos“.
Žmonių reakcijos į būsimą neregio verslą buvo dviejų rūšių: „Pirma – aišku, kad tau nepasiseks, nes visi bijo žmonių su negalia. „Matančios rankos“ masažo salonas išsiskiria tuo, kad pas mus dirba žmonės, turintys regėjimo negalią: arba visiškai nematantys, arba turintys regėjimo likutį“, - teigė K. Verbliugevičius.
Kiti visgi teigė, kad toks verslas pritrauks daug klientų. „Mes turime tą negalią, kuri mums dar daugiau pasitikėjimo savimi priduoda. Mūsų šūkis: jaučiame daugiau negu matome.“
K. Verbliugevičiaus teigimu, tikras verslininkas yra tas, kuris gali išvažiuoti metams ar ilgiau, nesibaimindamas, kad jo verslas sustos, nes patikima komanda gali užtikrinti viso organizmo judėjimą.
„Šiai dienai esu toje stadijoje, kai visą vadovavimą perduodu kitiems komandos nariams, o pats užsiimu tik strateginių dalykų vystymu“, - sakė verslininkas.
Visą laidos „Radioaktyvūs“ įrašą klausykite ČIA.
