Patys darbuotojai nebėra nesugebantys apsiginti, ir gali sėkmingai savo teises realizuoti ir individualiai. Pokyčių nori ir profesinės sąjungos, siekiančios sustiprinti darbuotojų kolektyvinę teisinę apsaugą. Sutinkame, kad visos šalys yra teisios, todėl būtini susitarimai, kurie leistų Lietuvos verslui išlikti konkurencingam bei padėtų užtikrinti geras darbo sąlygas dirbantiesiems. Pakeitimai būtų naudingi tiek darbuotojams, tiek darbuotojų atstovams, tiek ir darbdaviams, todėl turėtume siekti įteisinti lankstesnius darbo santykius.
Darbo santykių reguliavimas trukdo verslui
2010 metais atliktos apklausos apie darbo santykių reguliavimo poveikį verslui rezultatai parodė, kad ši sritis įmonėms sukelia nemažai problemų. Tarp pagrindinių trikdžių įmonės minėjo darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimą, darbo saugos reikalavimus, biurokratinius reikalavimus įdarbinant, painias ir neaiškias atleidimo sistemas, atostogų suteikimo tvarką bei sudėtingas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras. Matome, kad kai kurie reglamentavimai prieštarauja vienas kitam, todėl sudėtinga juos sekti. Dėl šių klausimų jau pateikėme pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vyriausybei, Seimui ir net Prezidentei.
Būtina peržiūrėti darbo dienos ribojimus, įtvirtintus Darbo kodekse: čia reglamentuojama ir darbo savaitės, ir darbo dienos trukmė, nors Europos Bendrijos teisė tokius griežtus reikalavimus kelia tik nepilnamečių bei naktiniam darbui. Dienos trukmę vertėtų riboti tik atskiroms darbuotojų kategorijoms, išlaikant ES nustatytus bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.
Taip pat siūlome įvesti vidutinę savaitės darbo laiko normą per tam tikrą apskaitinį laikotarpį. Tikrai nekalbame apie ilgesnę nei 40 valandų normalią darbo savaitę, kaip kartais pateikiama žiniasklaidoje. Keista, dažnai nesuvokiama, jog darbo laiko apribojimai yra nepatogūs ir darbuotojams. Tarkime, jūs norėtumėte padirbėti 4-ias darbo dienas ilgiau, kad galėtumėte turėti laisvą penktadienį. Darbo reguliavimo besilaikantis darbdavys negali to leisti, nes bus viršyta numatyta darbo dienos trukmė.
Taip pat griežtai ir nenuosekliai Lietuvoje reglamentuojami viršvalandžiai, kuriuos siūlome leisti dirbti darbuotojui raštiškai sutikus. Taip pat neaišku, kodėl būtina iš anksto apibrėžti atvejus, kuomet galima dirbti viršvalandžius: būtų daug paprasčiau palikti tai socialinių partnerių susitarimui. Galiausiai, nesuprantama, kodėl norima trumpinti naktinį darbą, įvertinant tai, kad už jį ir taip mokamas pusantro karto didesnis atlygis. Jeigu žmogus nori užsidirbti, kodėl reikėtų tai drausti?
Daugelis problemų – lengvai išsprendžiamos
Verslui trukdo ir biurokratiški darbo apskaitos reikalavimai, kurių šiuo metu laikomasi formaliai dėl per didelės biurokratinės naštos. Tikiu, kad daugelis problemų gali būti lengvai išsprendžiamos, o tai labai padėtų verslo aplinkos gerinimui. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad didžiausi administraciniai trikdžiai darbuotojų įdarbinimo reikalavimams yra privalomas darbuotojo pažymėjimas, darbo sutarčių registravimo žurnalas, privalomas atsiskaitymo lapelių darbuotojams davimas išmokant atlyginimą ir kiti.
Kartais esame kaltinami tuo, kad norime įteisinti vergovę. Manau, kad tokioje „vergovėje“, kokia yra Investuotojų forumo įmonėse su malonumu atsidurtų daugelis komentatorių. Apklausoje dalyvavusiose tarptautinėse bendrovėse, įdarbinančiose iki kelių tūkstančių darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia – 4041 litą, o minimalus –1585 litus. Tik 13 procentų šių įmonių turi darbuotojų, kuriems moka minimalų atlyginimą.
Sveikinu Socialinių reikalų ir darbo ministerijos iniciatyva vykdomą tyrimą, kuriuo kelių šalies aukštųjų mokyklų bei Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai siekia sukurti naują šalies socialinį modelį. Darbai vyksta pačiu laiku. Reikėtų nustoti iš darbdavių daryti „pabaisas“ ir imtis ryžtingų bei efektyvių darbo santykių reguliavimo pakeitimų, kurie būtų naudingi tiek verslui, tiek darbuotojams.