„Manėme, kad bus daugiau žmonių, kurie to bankroto sieks. Buvo tokia baimė, kad netgi sukels finansines pasekmes bankams, kad bankai pradės kelti palūkanas, kai šis įstatymas įsigaliojo. Šiai dienai darbo aš turiu, bet pats žmonių kiekis nėra labai didelis“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ pirmadienį sakė G. Žlioba. Pasak jo, šiai dienai iškeltos 204 fizinių asmenų bankroto bylos.

Dvi istorijos

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, jeigu teismas žmogų pripažįsta bankrutavusiu, jam nurašomos jo skolos ir po kiek laiko jis gali pradėti tvarkyti savo finansus iš naujo. Tuo tarpu kreditoriai, G. Žliobos teigimu, dažniausiai visų skolų neatgauna.

Įstatymas numato žmogui dengti skolas iki penkerių metų nuo fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. G. Žlioba pateikia dvi istorijos, kuriose teismas jau patvirtinęs mokumo atkūrimo planus:

„Vienam verslininkui iš Klaipėdos, turėjusiam 1,5 mln. (litų – red.) skolų, teismas patvirtino 4,5 metų (mokumo atkūrimo planą – red.), beveik maksimalų laikotarpį. Jis turės mokėti po 100 litų kas mėnesį 4,5 metų. Šiuo atveju jis nepadengtų nė procento (savo skolos – red.)“, - kalbėjo G. Žlioba.

„Kitas atvejis – mokytoja iš Klaipėdos, kuri pakilimo metu nusipirko butą, po to prarado darbą, nebegalėjo mokėti įmokų. Jai teismas patvirtino 3,5 metų mokumo atkūrimo planą, ji irgi mokės po 100 litų kas mėnesį“, – teigia advokatas, pridurdamas, kad taip ji grąžins kiek daugiau nei vieną proc. savo skolos.

Tad jo teigimu, nukentėjęs verslininko situacijoje yra bankas, kuris neatgaus visų jam paskolintų lėšų, o mokytojos atveju – Būsto paskolų draudimas, bet šis yra bylą apskundęs ir dabar laukiama Apeliacinio teismo verdikto. G. Žliobos teigimu, Būsto paskolų draudimas apskritai linkęs labiau kibti skolininkui į atlapus.

„Paprastai bankai žmonėms pagal kredito sutartis, pagal kurias nebuvo apsidrausta Būsto paskolų draudime, mažiau reiškia pretenzijų nei Būsto paskolų draudimas. Pastarasis buvo įsteigtas tam, kad žmogų nuo tokių situacijų apsaugotų, bet, kai vyksta bankroto byla, Būsto paskolų draudimas tampa didžiausiu skolininko priešu“, - kalbėjo G. Žlioba.

Visgi advokatas džiaugiasi teismų darbu, įgyvendinant į įstatymą:

„Galiu pasidžiaugti, kad teismai atsižvelgia į tuos argumentus, nežiūri vien tik kreditoriaus interesų, nežiūri vien tik skolininkų, bet bando rasti objektyvią tiesą ir šį įstatymą taiko pakankamai sėkmingai.“

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite ČIA.