Iš pateiktų duomenų matyti, kad su problemomis Ukrainoje susidūrė 10 proc. apklaustų maisto ir gėrimų pramonės atstovų, 12 proc. tekstilės ir drabužių, 20 proc. medienos ir baldų, 46 proc. chemijos pramonės, 29 proc. elektronikos pramonės įmonių.
Tuo metu su problemomis Rusijoje pripažino susidūrę 44 proc. apklaustų maisto ir gėrimų pramonės atstovų, 44 proc. elektronikos pramonės, 30 proc. metalų, mašinų ir įrengimų įmonių, 28 proc. apdirbamosios pramonės, 25 proc. chemijos pramonės įmonių.
„Daugiausiai problemų mūsų gamintojai Rusijoje ir Ukrainoje patyrė dėl sumažėjusio vartojimo tose šalyse“, - antradienio spaudos konferencijoje sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Taip pat tarp trikdžių Lietuvos gamintojai įvardijo logistikos problemas, valiutų kursų svyravimą, vėluojančius atsiskaitymus ir naujų sutarčių nepasirašymą.
LPK analitikai daro išvadą, kad eksportas į Ukrainą yra labiau pažeidžiamas nei į Rusiją jos nuosmukio atveju. Taip yra dėl to, kad Rusijai iš visų eksportuojamų prekių tenka tik 15 proc. lietuviškos kilmės produktų, o Ukrainai – 80 proc.
Taip pat 44 proc. lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją sudaro maisto produktai, o į Ukrainą 38 proc. ir 27 proc. sudaro chemijos pramonės ir metalai, mašinos ir įrengimai. O šios prekės yra kur kas jautresnės ekonominės situacijos prastėjimui.
Tačiau LPK analitikai atkreipia dėmesį, kad nepaisant sudėtingos padėties, lietuviškos kilmės prekių eksportas (ne naftos gaminių) pirmąjį šių ketvirtį į NVS padidėjo 3,1 proc., tuo metu, kai bendras eksportas smuko 1,4 proc.
„Įtampos, neapibrėžtumo lygis pramonėje yra išaugęs. Įmonės pablogino skolinimosi prognozes, taip pat trimis kartais sumažėjo įmonių, kurios sako, kad nemato grėsmės savo veiklai“, - teigė A. Izgorodinas.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad ėmus strigti Rusijos ir Ukrainos rinkoms, lietuviai aktyviai pradėjo aktyviau dirbti Kazachstane. Šiuo metu 5 proc. viso eksporto į NVS tenka Kazachstanui, tačiau A. Izgorodinas mano, kad potencialas šioje šalyje yra didelis. Be to, per šiuos metus Lietuvos eksportas į Kazachstaną išaugo 42 proc.
Tačiau verslas vis dar išlieka pakankamai optimistiškas ir apdirbamosios pramonės gamybos lūkesčių indeksas išaugo keturiais punktais iki 73, taip pat keturiais punktais iki 70 padidėjo ir eksporto indeksas. Tačiau analitikas atkreipė dėmesį, kad labiausiai geras nuotaikas lemia pieno perdirbėjai, kurie vėl gali eksportuoti į Rusiją ir tuo naudojasi užpildydami sandėlius, kad galėtų apsisaugoti nuo kitų sutrikimų.
„Galime pakankamai drąsiai pasakyti, kad Lietuvos eksportą apėmė revoliucinės tendencijos – jis netikėtai susitraukė 1,4 proc., mūsų eksporto lokomatyvo vaidmenį perėmė Latvija ir Estija, eksportas į Ukrainą atrodo labai liūdnai, o eksportas į Rusiją atrodo neįtikėtinai gerai nepaisant rimtų šios šalies problemų“ - tvirtino analitikas.
Nepaisant ant stagnacijos slenksčio stovinčios Rusijos ekonomikos, pirmąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į šią šalį augo 12 proc., tuo metu į Ukrainą jis sumažėjo 36,8 proc.
Apklausoje dalyvavo 150 įmonių.
