Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Arūnas Kisielius paskelbė, kad grupuotei, kuri rinko duomenis apie banko klientus, vadovavo dabar jau buvęs Lietuvos pašto vadovas Andrius Urbonas, kurį į aukštas pareigas pareigas tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis paskyrė tuomet, kai specialiosios tarnybos aiškinosi vyro galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Teismas nutarė, kad A. Urbonas už grotų turės praleisti 5 metus 6 mėnesius.
Tuo metu buvęs „Swedbank lizingo“ komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas pataisos namuose praleis 4 metus 6 mėnesius.
Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolų komiteto pirmininkui Ruslanui Pogorelovui teismas skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bankroto administratorius Andrius Grigalauskas bus įkalintas 4 metams 6 mėnesiams.
Įtakinkas verslininkas, Vilniaus rajone veikiančios Rukainių pirties savininkas Marijanas Romanovskis už grotų praleis 5 metus.
„Swedbank“ Paskolų pertvarkymo tarnybos projektų vadovui Paulius Čiapas, kurį prokuroras siūlė įkalinti 2 metams, buvo išteisintas. Be to, teismas atmetė banko ieškinį buvusiems savo darbuotojams – žalą „Swedbank“ buvo įvertinęs milijonu.
Nuosprendį paskelbęs teisėjas nenurodė motyvų, nes byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.
Po nuosprendžio paskelbimo A. Urbonas neslėpė, kad tokio verdikto ir tikėjosi.
„Teisėjas negali objektyviai priimti sprendimo rezonansinėse bylose – jis yra įvilktas į tam tikrą tyrimų virtinę, aukščiausi valstybės vadovai taip pat jį kaltina dėl tam tikrų sprendimų, mes papuolėme į tam tikras aplinkybes, kad jis negali objektyviai priimti sprendimų, – sakė jis. – Mes pasinaudosime teise skųsti sprendimą ir įrodysime savo nekaltumą apeliacinės instancijos teisme“.
A. Urbonas teigė, kad ši byla yra susijusi su siekiu jį atleisti iš Lietuvos pašto vadovo pareigų – tam esą net buvo skirti 3 mln. Lt.
„Gaila, kad vyko uždaras posėdis ir jūs negalėjote sudalyvauti, mano manymu, cirko šou“, – pažymėjo A. Urbonas.
Rinko informaciją apie banko klientus
Ikiteisminį tyrimą didelio rezonanso susilaukusioje byloje atlikę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai nustatė, kad veikdami išvien keturi kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį, tarp jų – banko „Swedbank“ bei išperkamosios nuomos bendrovės „Swedbank lizingas“ sudarytas sutartis.
Banko projekto vadovu dirbęs R. Macas esą sąmoningai vilkino derybas tarp banko ir įmonių.
Nustatyta, kad panaudojant psichinę prievartą ir grasinant Kauno rajone veikiančios įmonės vadovai buvo verčiami perduoti jiems daugiau kaip 225 tūkst. Lt – esą už tarpininkavimą pratęsiant transporto ilgalaikės nuomos sutartis, kurių terminai ėjo į pabaigą.
Tačiau, pasak pareigūnų, įmonių vadovai prieš reketininkus atsilaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad veikdami A. Urbono vadovaujamoje organizuotoje grupėje, didelės vertės turtą prievartavo bei pasikėsino apgaule jį užvaldyti R. Macas, M. Romanovskis ir A. Grigalauskas.
Be to, pastarasis bendrininkų grupėje su R. Pogorelovu apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą – vienam asmeniui 20 dienų paskolinęs 48 tūkst. Lt, be vieno paprastojo vekselio, įkalbėjo tokiai pat sumai pasirašyti ir antrą – neva, laidavimo sumetimais. Šį vekselį vyras pateikė antstoliui, kad tariamoji skola būtų išieškota. Skolininkui atsiskaičius jam buvo paaiškinta, kad papildomi pinigai – „bauda“ už pavėluotai grąžintą skolą.
Įgijo banko ir transporto įmonių sudarytų paskolų sutartis
Po dviejų mėnesių analogišku būdu bendrininkų pora įtariama apgavusi dar vieną asmenį, tiktai suma buvo kone dukart didesnė.
M. Romanovskį prokurorai taip pat kaltino terorizavus vieno banko departamento vadovą, grasinus fiziškai su juo susidoroti. Šiam kaltinamajam inkriminuotas ir asmens, pagal savo atliekamas funkcijas ir turimus įgaliojimus prilyginto valstybės tarnautojui – vienos kredito unijos paskolų komiteto pirmininko R. Pogorelovo – papirkimas.
Nustatyta, kad 5 tūkst. Lt kyšio dėka M. Romanovskio proteguojamai įmonei buvo suteiktas 630 tūkst. Lt kreditas.
Įtakingu verslininku laikomas M. Romanovskis taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas legalaus priėjimo prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos, neteisėtai įgijo įvairaus formato kompiuterines bylas su duomenimis apie banko ir transporto įmonių sudarytas paskolų sutartis.
Kaltinimus dėl didelės vertės turto prievartavimo ir pasikėsinimo apgaule jį užvaldyti veikiant organizuotoje grupėje, sukurstymo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir komercinio šnipinėjimo prokurorai buvo pateikę ir A. Grigalauskui,
Grupuotės nariai laikėsi konspiracijos – vienas kitą vadino numeriais
Prokurorai yra teigę, kad verslininką, finansų ir komercijos vadovus, advokato padėjėją, buvusį banko paskolų projektų vadovą į organizuotą grupę suvienijo troškimas savo įgytas žinias, išmonę ir ryšius panaudoti ne verslui plėtoti.
Nustatyta, kad kiekvienas grupuotės narys, vykdydamas bendrai sutartą nusikalstamos veiklos planą, turėjo skirtingus vaidmenis bei atliko tam tikras užduotis – vieni rinko informaciją apie banko klientus, stambius verslo subjektus, kurie turėjo finansinių sunkumų, o kiti darė poveikį pasirinktiems subjektams stengdamiesi įvairiais būdais juos priversti bendradarbiauti su grupės nariais, ir net mėginant įtakoti, kad sąmoningai būtu vilkinamos derybos tarp banko ir įmonių.
Treti, prisistatydami konsultantais, teikiančiais tarpininkavimo paslaugas, iš įmonių bandydavo gauti informaciją, reikalingą tolesnei nusikalstamai veiklai prieš jas vykdyti bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva galimus banko veiksmus jų atžvilgiu, dėl to apgaule ar grasinimais vertė susimokėti už neva suteiktas paslaugas.
Vienas grupuotės narių net buvo atsakingas už ryšius su teisėsaugos institucijomis atliekant jose kontržvalgybinius veiksmus – taip buvo siekiama užtikrinti organizuotos nusikalstamos grupės nevaržomus veiksmus ir saugumą.
Nustatyta, kad grupės nariai laikėsi konspiracijos, vienas kitą vadino ne vardais, o tik numeriais (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, ir t.t.), be to, bendravo specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti įsigytais ir nuolat keičiamais išankstinio mokėjimo plano mobilaus ryšio telefonų numeriais bei susirašinėjo sutartu būdu internete, naudojo šifruotus pavadinamus.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas sostinės policijai pranešė banko atstovai, atlikę patikrinimą.
