JAV vyriausybės šaltinių duomenimis, Vašingtonas iki šiol nesiėmė šio žingsnio, nes ES šiuo klausimu nebuvo vieninga. Jį esą pirmiausiai stabdė Vokietija ir Italija.
Tačiau JAV ir Europa deda pamatus sankcijoms prieš plačius Rusijos ekonomikos sektorius, jei Maskva įsiverš į Rytų Ukrainą, penktadienį sakė JAV prezidentas B. Obama, nors ir pripažino, kad tos sankcijos Vladimiro Putino gali neatgrasinti.
Kol kas JAV yra įvedusi sankcijas atskiriems asmenims, bet nesitaikė į ištisus ekonomikos sektorius, tokius kaip itin svarbus Rusijos energetikos sektorius.
B.Obamos komentarai patvirtino, kad, jeigu nebus visapusiško karinio įsiveržimo, Rusija tikriausiai nepatirs sustiprintų sankcijų, kurios galėtų atšokti rikošetu ir pakenkti JAV sąjungininkams Europoje, kurie turi verslo santykių su Rusija.
„Tebelaikysime šiek tiek strėlių savo strėlinėje, jei matysime, kad padėtis tebeblogėja“, – pažymėjo B.Obama per spaudos konferenciją Seule.
Šie prezidento komentarai buvo išsakyti praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo JAV, Rusijos, Ukrainos ir Europos susitarimo pasirašymo Ženevoje, siekiant sušvelninti krizę. Susitarimu Maskva buvo raginama įtikinti prorusiškas jėgas išeiti iš užimtų pastatų Rytų Ukrainoje, bet yra mažai ženklų, kad Rusija vykdytų šį ar kitus įsipareigojimus.
Jeigu aplinkybės reikšmingai nepasikeis, Vakarai tikriausiai įves naujas sankcijas Rusijos piliečiams ir subjektams. B.Obama penktadienį vakare surengė telekonferenciją su Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiais, kurios metu aptarė galimas reakcijas.
Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o atstovai sakė, jog lyderiai pabrėžė Ženevos susitarimo įgyvendinimo svarbą ir aptarė naujų sankcijų įvedimo perspektyvas.
Pasak prezidentūros, JAV prezidentas B.Obama ir ES lyderiai ragino Maskvą liautis gąsdinus Ukrainą bei svarstė naujų sankcijų Rusijai galimybę.
„Valstybių ir vyriausybių vadovai siūlė grupei G-7 greitai reaguoti bei kėlė naujų tarptautinės bendruomenės sankcijų Rusijai galimybę“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.
Konferenciniu ryšiu kalbėjęsi B.Obama, Vokietijos kanclerė A.Merkel, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as ir Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi taip pat nurodė, kad svarbu, jog Ukrainos prezidento rinkimai įvyktų gegužės 25 dieną, kaip planuota.
„Jie pakartojo savo reikalavimą, kad demokratinis procesas galėtų vykti, – sakoma pranešime. – Svarbu, kad prezidento rinkimai įvyktų gegužės 25 dieną, kad ukrainiečiai galėtų laisvai ir visiškai skaidriai nuspręsti savo ateitį“.
„Rusija, laikydamasi Ženevoje prisiimtų įsipareigojimų, turi prisidėti prie deeskalavimo, susilaikyti nuo provokuojančių pareiškimų ar gąsdinimo veiksmų“, – nurodė pasitarime dalyvavę lyderiai, turėdami omenyje trapiai atrodantį praėjusią savaitę pasirašytą susitarimą tarp Rusijos, Ukrainos, ir Vakarų.
„Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenumas turi būti gerbiamas“, – pažymima pranešime.
Anksčiau JAV prezidentas sakė, kad Vašingtonas jau parengė tolesnes tikslines sankcijas Rusijai, „kurios parengtos vykdyti“ ir, kaip daugelis prognozuoja, gali būti paskelbtos Rusijai jau artimiausiomis dienomis, tačiau jos tikriausiai bus nutaikytos į atskirus asmenis, o ne į svarbiausius tos šalies ekonomikos sektorius, tokius kaip kasyba arba energetika.
JAV pareigūnai yra sakę, kad tokios priemonės būtų svarstomos tik tuo atveju, jeigu Rusija pasiųstų savo reguliariąsias pajėgas į rytų Ukrainą.
Ukrainos krizės metu JAV stengėsi suformuoti vieningą frontą su Europa, nors kai kurių Europos šalių lyderiai nerodė didelio noro įvesti griežtesnes sankcijas. B.Obama sakė, kad jį „labai padrąsino“ nuolatinis Rusijos veiksmų smerkimas, girdimas iš sostinių visame pasaulyje.
Vis dėlto B.Obama penktadienį pripažino, kad pasmerkimo pareiškimai, kaip ir jau įvestos sankcijos Rusijai, neįtikino Rusijos lyderių pakeisti kurso. Bet jis tvirtino, jog V.Putinas supranta ekonominį smūgį, kurį Rusija jau gavo dėl savo veiksmų, ir pridūrė, kad Rusijos prezidentas „nėra kvailas“.
Tarsi akcentuodama tą kainą, kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ penktadienį, pirmą kartą per daugiau kaip penkerius metus, sumažino Rusijos reitingą.
Ukrainos krizė lydėjo B.Obamą per jo šios savaitės vizitus Azijos šalyse. Penktadienį jam pradėjus vizitą Pietų Korėjoje, Rusijos užsienio reikalų ministras kaltino Vakarus sąmokslu kontroliuoti Ukrainą. Diena anksčiau Rusija paskelbė apie naujas karines pratybas netoli savo sienos su Ukraina ir tai yra dar vienas ženklas, kad įtampa tik padidėjo.
Maskvai ir Vašingtonui svaidantis griežtais žodžiais, Ukrainos krizė vėl atkreipė dėmesį į įtemptus santykius tarp B.Obamos ir V.Putino, kurio neseniai per „tiesioginės linijos“ televizijos laidą buvo paklausta, ar B.Obama jį gelbėtų, jeigu Rusijos prezidentas skęstų.
Tokį klausimą Rusijos prezidentui balandžio 17-dieną per tradicinę „tiesioginę liniją“ uždavė šešiametė Albina. V.Putinas atsakė manantis, kad B.Obama ateitų į pagalbą, nes jis yra doras ir narsus žmogus.
„Nepasakyčiau, kad su JAV prezidentu mus sietų kokie nors ypatingi asmeniniai santykiai. Tačiau manau, kad jis doras žmogus ir pakankamai narsus. Ir jis, aišku, tai padarytų“, - aiškino prezidentas ir pridūrė, jog labai nenorėtų patekti į tokią padėtį.
Penktadienį paprašytas patvirtinti tą teiginį, B.Obama pajuokavo, kad kaip geras plaukikas, užaugęs Havajuose, jis norėtų manyti, kad išgelbėtų bet ką.
„Tikrai gelbėčiau p. Putiną, jeigu jis skęstų“, - sakė B.Obama.
