Šis įstatymas nustato, kaip vyks pasirengimas įvesti eurą, litų keitimas į eurus, verčių perskaičiavimas į eurus, taip pat litų išėmimo iš apyvartos tvarką.

„Euro įvedimas nėra panacėja, bet nėra ir kokia nors nelaimė“, - sakė konservatorius Andrius Kubilius. - Tai mūsų brandos parodymas, jungiamės į didesnę pinigų sąjungą.“

Pasak jo, nors su litu bus gaila atsisveikinti, ant euro išliks lietuviški simboliai, kuriuos bus galima plačiau parodyti Europoje.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Remigijus Ačas ragino balsuoti prieš, nes euro įvedimas brangiai kainuos.

„Abejočiau, ar mums reikia įsivesti (eurą - DELFI) ir balsuoti už“, - sakė R. Ačas.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė kalbėjo, kad euras Lietuvai atneš naudos ir geopolitiniu aspektu, ypač Ukrainos neramumų kontekste. Taip pat už euro įvedimo įstatymą pasisakė konservatorius Kęstutis Masiulis, partijos „Liberalų sąjūdis“ frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Prieš pasisakė partijos „Drąsos kelias“ frakcijos narys Povilas Gylys ir kalbėjo apie tai, jog reikėjo atsiklausti žmonių nuomonės ir daugiau apie tai diskutuoti. Prieš kalbėjo ir darbiečiai Kęstutis Daukšys ir Gediminas Jakavonis.

Prieš balsavo R. Ačas, K. Daukšys, G. Jakavonis, „Drąsos kelio“ frakcijos narys Jonas Varkala, darbiečiai Sergej Dmitrijev, Mečislovas Zasčiurinskas ir Zita Žvikienė.

Susilaikė P. Gylys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos frakcijos narė Rima Baškienė, darbiečiai Larisa Dmitrijeva, Jonas Kondrotas, Danguolė Mikutienė, Audronė Pitrėnienė, Ričardas Sargūnas, tvarkietis Vytautas Kamblevičius, konservatorius Naglis Puteikis, socialdemokratas Valerijus Simulik, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai Juzefas Kvetkovskij, Irina Rozova, taip pat save iškėlęs Povilas Urbšys.

Netrukus paaiškės, ar Lietuva gali būti priimta į euro zoną

Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą.

Liepą Europos Sąjungos Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą.

Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą. Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Lietuvos bankas įsipareigoja litus į eurus keisti neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos.

Įstatyme numatyta, kad bankai ir užsienio bankų filialai litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos, o Lietuvos paštas – 2 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai.

DELFI skelbė, jog Lietuvos bankas suskaičiavo euro įvedimo naudą Lietuvai, prognozuojama, kad pirmiausiai euro įvedimas paveiks palūkanų normas, valiutos keitimo sąnaudas, prekybos srautus, t.y. padidins eksportą.

Skaičiuojama, kad vidutinė svertinė palūkanų norma po euro įvedimo sumažės 0,56 proc.: 2015 m. Vyriausybei palūkanų normos turėtų sumažėti 0,8 proc. punkto, namų ūkių paskoloms - 0,56 proc. punkto, o nefinansinių įmonių paskoloms - 0,49 proc. punkto.

Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014-2022 m. būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. Lt, iš jų 1,6 mlrd. Lt valstybė, 1,2 mlrd. Lt namų ūkiai, 1,1 mlrd. Lt įmonės.

Vienkartinės išlaidos Lietuvai įsivedant eurą galėtų sudaryti 660-920 mln. Lt, jos reikalingos keisti sistemas, grynuosius ir t.t., per penkerius metus šalis turės prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (apie 1 mlrd. Lt), taip pat planuojamas įnašas į Europos centrinio banko kapitalą (apie 148 mln. Lt), kuris reikalingas, kad šalies bankai taptų euro sistemos dalimi.

Skaičiuojantiems klaidingai – sankcijos

Įstatyme taip pat numatyta, kas asmenys, netinkamai perskaičiavę prekių ar paslaugų vertes iš litų į eurus užsitraukia numatytą atsakomybę, jiems gresia įspėjimai ir baudos.

„Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. litų“, - rašoma įstatyme.

Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims: 1-10 tūkst. Lt bauda.

Įstatymo aiškinamajame rašte dėstoma, kad priimti įstatymai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, nes euro įvedimas Lietuvoje bus juntamas kiekvienam verslo subjektui.