Ukrainos krizė ištiko kaip tik tuo metu, kai Rusijos ekonomikos augimas kaip niekada anksčiau priklauso tiesiogiai nuo kapitalo investicijų į šalies pramonę, „The Financial Times“ sakė bendrovės „Trusted Sources“ vadovas Christopheris Granvillis.
Anot eksperto, V. Putinas puikiai supranta, jog Rusija priklausoma nuo ilgalaikį finansavimą teikiančių investuotojų iš užsienio. „Gali būti, jog labai greitai pamatysime intensyvias pastangas gerinti santykius su JAV ir ypač Europa“, - mano analitikas.
Rusija, kurios ekonomikos problemos labiau susijusius su struktūrinėmis bėdomis, o ne ciklais pasikartojančiais sunkumais, privalo užtikrinti, kad pagrindinis ūkio augimo veiksnys taptų investicijos, o ne vartojimas, kaip kad yra dabar. Esant tokioms sąlygoms, bandymai skatinti rinkos paklausą turės įtakos tik importo augimui bei infliacijai. Siekiant susigrąžinti patikimą ekonomikos augimą, reikalingos rimtos investicijos į darbo našumo didinimą, paaiškino Ch. Granvillis.
Norint pritraukti investicijų, reikia paisyti dviejų sąlygų: pirmiausia kryptingai gerinti aplinką verslui, „saugoti bendroves nuo korumpuotų valdininkų ir kyšių reikalaujančių teisėsaugos organų“, visų antra, svarbu išlaikyti stabilų makroekonomikos ir politikos foną. Rusija bandys persiorientuoti į Aziją, tačiau tokia taktika neužtikrins reikiamos prieigos prie kreditų ir kapitalo rinkos, mano britas.
Faktą, jog Rusijai dabar nevertėtų ieškoti konfliktų ir priešų, pažymi ir žurnalo „Forbes“ apžvalgininkas Laurenas Thompsonas. Pritaikius sankcijas, „ir taip silpna Rusijos ekonomika nusilps dar labiau“. Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, jog sankcijos ir atsakomosios sankcijos tiek Rusijos, tiek kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių ekonomikoms labai žalingos. Be to, „Europa sėkmingai ieško alternatyvų Rusijos dujoms“, tad teks paaukoti dalį rinkos arba pastebimai sumažinti kainas.
„JAV karinės strategijos privertė iš naujo atrasti Europą“, - teigia apžvalgininkas. JAV planavo orientuotis į Rytų Aziją, tačiau dabar teks stiprinti karines pozicijas būtent Europoje.
„Išaugs tikimybė, jog Vašingtonas priims sprendimą modernizuoti branduolines pajėgas“, - spėja specialistas. Barackas Obama – branduolinio ginklo šalininkas, o Maskvos ambicijos ir galimas branduolinis šantažas labai neramina politikus. „Regioninės įtampos pavojus stiprina priešraketinės gynybos sistemų poziciją ir svarbą. Gali būti, jog dabar Maskvos laukia nelabai palankus scenarijus – naujam gyvenimui prikeltos JAV branduolinės jėgos, pastebimai pranoksiančios Maskvos turimas“, - teigiama straipsnyje.
Galiausiai, kaip teigia L. Thompsonas, Rusijos agresijos pavojus NATO aljansui visada buvo tarsi patys veiksmingiausi klijai. Pastarieji Maskvos veiksmai vėl sustiprino valstybių narių solidarumo jausmą.
Gali būti, jog V. Putinas laukė gana švelnios Vakarų reakcijos. „Tačiau jis išprovokavo kardinalias permainas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje kaip reikiant pakenks tiek Rusijos ekonomikai, tiek saugumui bei įtakai pasaulyje“, - konstatuoja L. Thompsonas.
