Lietuvos gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba

Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos pernai kiek viršijo oficialiai gautas pajamas. Išankstiniais duomenimis, pernai vienas Lietuvos gyventojas pinigais ir natūra per mėnesį vidutiniškai gavo 496 litus pajamų - 8,3 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. Įvertinus infliaciją, realiosios pajamos padidėjo 7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Miestiečių disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2004 metais buvo 540 litų, kaimo gyventojų - 407 litai.

Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2004 metais buvo 512 litų per mėnesį. Piniginės išlaidos sudarė 443 litus, arba 86 proc. visų vartojimo išlaidų. Palyginti su 2003 metais, vartojimo išlaidos padidėjo 5,2 procento.

Statistikos departamento teigimu, vartojimo išlaidos viršijo disponuojamas pajamas dėl kelių priežasčių.

Viena iš jų - tyrimų respondentai yra linkę nuslėpti dalį pajamų, ypač "vokuose" gautą darbo užmokestį, nedeklaruotos veiklos pajamas. Tyrimas įskaito į namų ūkių pajamas tik tas užsienyje dirbančių asmenų gautas pajamas, kurios reguliariai siunčiamos kaip pagalba Lietuvoje likusiems šeimos nariams. Grįžtant parsivežti užsienio šalyse uždirbti pinigai laikomi santaupomis, sukauptomis iki tyrimo laikotarpio.

Kita priežastis - labai daug prekių įsigyjama išsimokėtinai, tai yra skolintomis lėšomis, kurios neįskaitomos į namų ūkio pajamas.

Lietuvos banko duomenimis, pernai privatiems asmenims šalies bankų išduotos paskolos išaugo 84,9 proc. - iki 4,449 mlrd. litų. Sparčiai augo ir lizingo rinka.

Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis - darbo pajamos, tai yra darbo užmokestis ir nesamdomojo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, darbo pajamos sudarė 69 proc. visų disponuojamų pajamų, socialinės išmokos (įvairios pensijos, pašalpos) - 24 proc., vadinamosios kitos pajamos (stipendijos, alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir panašiai.) - 6 procentus.

Darbo pajamų dalis, palyginti su 2003 metais, nepasikeitė. Miesto namų ūkiuose darbo pajamos sudarė 72 proc. visų disponuojamų pajamų, kaimo - 63 proc., socialinės išmokos mieste sudarė 20 proc., o kaime - net 32 procentus.

Pensininkų namų ūkių disponuojamos pajamos (439,8 lito per mėnesį vienam ūkio nariui) viršija žemdirbių (404,1 lito). Dirbančių sau pajamos vienam ūkio nariui per mėnesį sudarė 615 litų, samdomų darbuotojų - 527,2 lito, kitų - 240,7 lito.

Tyrimo duomenimis, didžiausias disponuojamas pajamas turėjo vieniši asmenys ir santuokinės poros, neturinčios vaikų. Mažiausias - vadinamieji kiti namų ūkiai su vaikais, susidedantys iš tėvų su nepilnamečiais ir jau suaugusiais vaikais, kelių kartų namų ūkiai, taip pat namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo, auginantis vaikus.