Statistikos čia veik nebus – pavyzdžių nestigs, optimizmo taip pat nepašykštėsime. Savo nuomonę apie tai, kuo gyvena verslas ir mokslas, „Alytaus naujienoms“ išsakė ir švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.
Sena – nauja
Neburnosime dėl to, kad Lietuvoje vadybininkų ir teisininkų nors vežimu vežk, ir dėl švietimo sistemos ydų. Pavyzdžiai Alytaus regione nuteikia daugiau pozityviai negu negatyviai, o specialistų komentarai įkvepia pasitikėjimo (kurio, deja, dažnam stinga) savu miestu.
Aiškią verslo ir mokslo bendradarbiavimo viziją nubrėžia švietimo ir mokslo ministras: „Lietuvoje, kaip ir apskritai Europos Sąjungos šalyse, skiriamas labai didelis dėmesys darbo rinkai reikalingų specialistų paruošimui, kad jie turėtų praktinių įgūdžių, kurie leistų iškart prisitaikyti darbo aplinkoje: sėkmingai įsidarbinti ar sukurti savo verslą. Todėl tiek profesinėse, tiek aukštosiose mokyklose stiprinamas praktinis rengimas.“ Apie šį – šiek tiek vėliau.
Abejonių, jog vizija dar tėra vizija, nestinga pažvelgus į darbo biržos pateikiamą nedarbo statistiką.
Kovo 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 208,7 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 11,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Jaunų iki 25 metų bedarbių registruota 23,6 tūkst. Jaunuoliai sudarė 6,4 proc. šalies 16–24 metų gyventojų. Nors skaičius nėra didžiausias Europos Sąjungoje, visgi nerimą kelia, todėl apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą kalbame vis garsiau.
„Mokslo ir verslo sinergija turi būti kaip savaime suprantamas dalykas. Tik dėl glaudaus bendradarbiavimo su mokslu verslas gali būti konkurencingas, kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Verslas tą stengiasi išnaudoti, ir manau, kad pavyksta. Mes esame pažengę tam tikrose srityse, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų, todėl išnaudodami mokslo potencialą verslininkai eina į priekį. Mokyklose veikiančios mokomosios mokinių bendrovės irgi žengia į kitą lygį, dabar mūsų tikslas kaip tik ir bus pritaikyti tą mokslo ir verslo sinergijos modelį, sukurti aukštą pridėtinę vertę turintį produktą, būti konkurencingiems – Putinų gimnazijos verslumo mokykla drauge su Robotikos akademija jau kuria inovatyvų produktą“, – akcentuodamas abipusio bendradarbiavimo svarbą komentavo ekonomikos specialistas Donatas Vasiliauskas.
Su tuo, kad mokinių verslumo ugdymas ir profesinis orientavimas turi prasidėti dar mokyklos suole, sutinka ir Alytaus profesinio rengimo centro (APRC) direktorius Vytautas Zubras: „Mes pirmiausia turime matyti mokinį ir jo ateitį – valstybės mastu reikia kryptingo profesinio orientavimo. Į profesinę ar aukštąją mokyklą mokinys turi ateiti kryptingai apsisprendęs, kuo jis nori būti. Tokiu atveju su motyvacija mokytis, atsakingumo stoka nesusidursime, šiandien sprendimų, ypač dirbant su rizikos grupės žmonėmis, visgi tenka ieškoti.“
Pradžia – darbo jėga
Visada lengviau kritikuoti, negu girti, – šiandienos tikslas ne tik Alytui, bet ir kitiems Lietuvos miestams yra išgirsti ir įsidėmėti pasiūlymus. Neapsispręsdami, koks visgi Alytus – pramonės, verslo, vienos dienos turizmo, šeimos, žaliasis miestas, daugiau laiko praleidžiame paieškoms, strateginio plano kūrimui negu konkretiems veiksmams, padėsiantiems kurti geresnį rytojų ir prisišaukti investuotojų.
Neseniai Alytuje lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir pasidalijo įžvalgomis, kaip gaivinti ekonomiką regionuose, visų pirma akcentavo kvalifikuotos darbo jėgos poreikį. „Ko gi labiausiai reikia investuotojui, ko reikia kiekvienam verslą plėtojančiam verslininkui? Kvalifikuota darbo jėga – svarbiausias veiksnys, žinoma, didžiuosiuose miestuose dėl didesnio gyventojų skaičiaus ta galimybė labiau užtikrinama, tačiau kalbant apie regionų plėtrą reikia vienyti jėgas, reikia bendrų pastangų – verslo, savivaldos, mokslo. Kaip viena iš galimybių – moksleivių verslumo skatinimo projektai, tikslingas darbuotojų rengimas“, – tąkart kalbėjo V.Sutkus.
Su šiuo teiginiu neabejodamas sutinka ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius dr. Henrikas Mykolaitis. Jis įsitikinęs, jog, norint gyventi geriau, mūsų sukuriama pridėtinė vertė turi būti tris kartus didesnė negu dabar: „Ir atlyginimai, ir mokesčiai valstybei turi būti tris kartus didesni, o tai reiškia, jog privalome tris kartus efektyviau dirbti – bendromis verslo ir mokslo jėgomis ugdyti ir mokyti specialistus, kad pridėtinė vertė būtų didesnė.“
Tokia galimybė ar, kaip dabar mėgstama vadinti, gerosios pažangos pavyzdys – Alytaus profesinio rengimo centre kuriamas inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo centras, kuriame bus suteikta galimybė mokytis praktinių įgūdžių tiek mokiniams – būsimiems specialistams, tiek verslo pasaulio atstovams kelti kvalifikaciją, gausinti žinias, taikyti naujausias technologijas.
„Lietuva neturi išskirtinių gamtinių resursų, todėl vienintelis dalykas kalbant apie galimas naujas investicijas, nedarbo mažėjimą – kvalifikuotos darbo jėgos užtikrinimas. Alytus tam turi puikias galimybes, o pavyzdžių toli ieškoti nereikia“, – savo nuomonę išsakė Inžinerinės pramonės asociacijos direktorius.
Latvijos miestas Jelgava gyventojų skaičiumi kiek didesnis negu Alytus, tačiau puikiai išmokęs svarbiausią pamoką – bus darbo jėga, bus investicijų. „Jelgavoje yra keli profesinio rengimo centrai, savivaldybė juos labai remia, jie rengia būtent darbo rinkai reikalingus darbininkus – šiems nereikia galvoti apie apgyvendinimą. Ateidamas investuotojas galvoja: per kiek laiko aš suformuosiu šimto žmonių komandą: suvirintojai, inžinieriai, ar jie bus savo miesto, ar privalėsiu rūpintis jų apgyvendinimu? Tuo pasirūpina savivalda drauge su mokymo centrais. Mes tikrai galime iš jų pasimokyti“, – pavyzdžiais su „Alytaus naujienų“ skaitytojais dalijosi H.Mykolaitis.
Praktinis mokymas
Anot APRC direktoriaus V.Zubro, situacija darbo rinkoje gali keistis, o pastaruoju metu pastebima teigiamų pokyčių: „Dabar iš tikrųjų ryškūs pokyčiai visuose sektoriuose – mes įgyvendiname 33 mokymo programas, vyksta glaudus bendradarbiavimas su verslininkais. Dažnai susitinkame su įvairių sektorių verslo žmonėmis, ne tik kalbame apie mokymo programas, įdarbinimą, bet ir gauname racionalių pasiūlymų.“
V.Zubras įsitikinęs, kad vienas svarbiausių mokymo elementų – praktika įmonėje. Šiandien apie pusę tūkstančio APRC trečio kurso mokinių taip pat praktikuojasi įvairiose Alytaus regiono įmonėse.
„Tikro darbo procese mokiniai turi galimybę parodyti, ko išmoko mokykloje, gausinti žinias, tapti atsakingais, kūrybingais žmonėmis ir matyti savo karjerą vienoje ar kitoje įmonėje. Turime gerų įmonių ir darbdavių savo regione, į mokymo procesą žvelgiančių pozityviai, lanksčiai, sudarančių sąlygas mokytis ir tobulėti“, – neabejoja APRC vadovas.
Švietimo ir mokslo ministras prof. D.Pavalkis akcentuoja svarbiausius praktinio rengimo veiksnius: „Visų pirma į mokyklų valdymą ir mokymą įtraukiami darbdaviai. Dalies profesinių mokyklų valdyme dalyvauja verslo įmonės. Jos padeda rengti ir įgyvendinti mokymo programas. Profesijos mokytojai nuolat atnaujina žinias ir įgūdžius gamybos ir kitose įmonėse, kad savo mokiniams perduotų naujausią informaciją. Neseniai Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė sutartį su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija dėl bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje prognozuojant šios ūkio šakos darbuotojų poreikį, rengiant ir įgyvendinant mokymo programas, priimant mokinius praktikai ir juos įdarbinant. Artimiausiu metu tokias sutartis pasirašysime ir su kitų sektorių darbdavius vienijančiomis asociacijomis. Antra, mokyklose atnaujinama ar diegiama moderni praktinio mokymo įranga, su kuria dirba ir verslas. Trečia, būsimi specialistai atlieka praktiką realiose darbo vietose. Aukštosios mokyklos kartu su verslu įgyvendindamos įvairius gamybos inovacijas skatinančius projektus suteikia galimybę studentams iš arčiau susipažinti su praktine veikla, jos rezultatais ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. Geriausias pavyzdys – vadinamieji slėniai, arba mokslo, verslo ir studijų centrai, kur itin moderniose bazėse jungtinėmis mokslininkų, verslininkų pajėgomis atsiranda praktikoje taikomų inovacijų.“
Giriami Alytaus pavyzdžiai
Kaip sumaniai, kokybiškai ir atsižvelgiant į regiono darbdavių, darbo rinkos poreikius gali būti rengiami specialistai, ministras pateikia Alytaus kolegijos ir Alytaus profesinio rengimo centro pavyzdžius: „Abi įstaigos labai aktyvios kurdamos tikrai modernią praktinio mokymo bazę ir siūlydamos reikalingas specialybes. Sakyčiau, jos dirba inovatyviai. Pavyzdžiui, Alytaus kolegijos Regioninis technologijų centras, kuriame studijuoja būsimi transporto, elektrotechnikos ir elektronikos, energetikos ir kiti specialistai, pats pasigamina energiją. Tai ne tik ekonomiška ir taupu – pirmiausia tai geras praktinis pavyzdys studentams. Jie realiai mato ir dirba su ateities technologijomis. Tokių inžinerinės krypties specialistų trūksta ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Beje, Alytaus kolegija bando užpildyti ir IT specialistų stygių: ne tik pati ruošia specialistus, bet ir kartu su verslo partneriais įkūrė Jaunųjų informatikų akademiją. Jos auklėtiniai – moksleiviai, norintys geriau išmanyti naująsias informacines technologijas ir galbūt vėliau pasirinkti IT inžinieriaus ar programuoto profesiją.“
Švietimo ir mokslo ministras APRC giria už glaudų bendradarbiavimą su verslu ir socialiniais partneriais. Šių, pasak APRC direktoriaus V.Zubro, sąrašas ilgas – daugiau negu šimtas. Ministras D.Pavalkis neabejoja – darbdavių dalyvavimas mokymo procese būtinas: „Darbdaviai pasako, kokių specialistų reikia, priima praktikai, vertina jų kvalifikaciją, įdarbina. Tik toks profesinio rengimo modelis ir pasiteisina, kai profesinė mokykla dirba kartu su verslo įmonėmis, žino jų poreikius ir parengia reikalingus specialistus. Toks bendradarbiavimas naudingas tiek verslui, tiek profesinei mokyklai, tiek regiono ir šalies ūkiui.“
