Naujojo verslo idėja – paspartinti atsiskaitymus kavinėse, degalinėse ir kitose apsipirkimų vietose.

„Imtis šio verslo sugalvojau dėl to, jog atsitiko nemalonus įvykis: pietavau Italijoje, norėjau atsiskaityti, tai užtruko ir galiausiai sugebėjau pavėluoti į lėktuvą. Tačiau tokie dalykai įkvepia: pradėjau galvoti, kaip galima būtų restorane atsiskaityti greičiau, - pasakoja „WoraPay“ vadovas A. Bakas. - Kilo minčių mobilųjį telefoną kaip atsiskaitymo priemonę naudoti daugybėje vietų: kavinėje, degalinėje, sporto arenoje ar pinigams paaukoti.“

Prieš pusmetį pradėjusi veikti technologija jau turi apie 7,5 tūkst. vartotojų: pirkėjas telefonu skenuoja prekybininko turimą dvimatį QR kodą ir už prekes gali susimokėti telefonu. Šiam tikslui telefonas turi turėti mobiliąją programėlę, susietą su atsiskaitymo priemone, pavyzdžiui, kreditine kortele.

„Įsivaizduokite, kavinėje norima atsiskaityti: paprašoma sąskaitos ir geriausiu atveju ji bus po kelių minučių, blogiausiu, po 15-20 min., nes užtruks, kol ateis padavėja, kol bus sumokėta, kol atneš grąžą arba, jei mokama kortele, teks laukti, kol atneš terminalą, - vardija A. Bakas. - Technologija leidžia panaudoti su staliuku susietą QR kodą ir nekviečiant padavėjo pasižiūrėti sąskaitą bei ją apmokėti.“

Šiuo metu technologija veikia daugiau nei 30 skirtingų vietų, pavyzdžiui, restoranuose, boulinguose, bilietų pardavimo vietose, degalinėse.

Verslo imasi trečią kartą

Aurimas Bakas
31 m. verslininkas A. Bakas įmonę augina jau trečią kartą: pirmoji jo darbovietė buvo vienoje didžiausių skaitmeninių sprendimų bendrovėje „Gaumina“.

„Su šia įmone užaugau - prie jos prisijungiau, kai „Gauminoje“ buvo apie 10 darbuotojų. Tapau įkūrėjo Dariaus Bagdžiūno asistentu, po pusės metų - vienu pagrindinių įmonės pardavėjų, o dar po pusantrų metų buvau išsiųstas į Angliją ir Airiją kurti pirmųjų „Gauminos“ biurų užsienyje. Su šia bendrove išmokau, ką reiškia auginti įmonę. Nors, žinoma, 10 žmonių yra ne tas pats, kas nulis, tačiau tai yra ankstyvoji pradžia, kai versle formuojasi kultūra, procesai, pardavimo medžiaga, vyksta pirmoji žmonių kaita“, - pasakojo A. Bakas.

Jis skaičiuoja, jog dirbti pradėjo būdamas vos 20-ies: tuo metu antrame kurse studijavo verslo administravimą ir vadybą Vilniaus universitete.

Vėliau A. Bakas prisijungė prie startup'o „DtecNet“ plėtros - įmonės, kuri siūlė sprendimą sumažinantį piratavimą internete. Šis startup'as prieš keletą metų buvo parduotas vienai didžiausių JAV prekių ženklų apsaugos įmonei „MarkMonitor“.

„Net ir dabar, kai bendrovė yra sėkmingai parduota, žmonės sako, jog kovoti su piratavimu yra beviltiška. Nepaisant to, mes radome būdą, kaip kelis procentus piratų paversti vartotojais: surinkus duomenų, kas, kokioje šalyje, ką siunčiasi, piratams siūloma įsigyti geresnės kokybės produktų už simbolinę kainą. Nors tokie sprendimai negali visiškai panaikinti piratavimo, jie kuria pridėtinę vertę“, - sako A. Bakas.

Kai „DtecNet“ įsigijo JAV įmonė, joje verslininkas dar dirbo dvejus metus, kol galiausiai išėjo kurti dar vieno verslo nuo nulio.

Niekada nemokėjo programuoti

Įdomu tai, kad nors A. Bakas jau trečią kartą dirba su informacinių technologijų (IT) įmonės plėtra, jis nemoka programuoti.

„Kai pradėjau galvoti apie „WoraPay“, nors nemoku programuoti, pirmiausiai įsivaizdavau, kaip technologija galėtų būti naudojama vartotojo, o tuomet jau specialistai pasiūlo, kokius sprendimus naudoti“, - apie tai, kaip sugalvoja verslo idėjas pasakoja jis.

Šiuo metu prie „WoraPay“ projekto dirba ne tik A. Bakas, bet dar keturi žmonės: 29 m. technologijų vadovas Vaidas Adomauskas, 30 m. sistemos architektas Tadas Bakutis, 29 m. programuotojas Martynas Jocius ir 20 m. projektų vadovas Ernestas Marozas.

Paklaustas, kokių tikslų jis yra iškėlęs naujai įmonei, A. Bakas šypteli.

Startup'ų kontekste dažniausiai visi klausia, kada įmonė bus parduodama, tačiau dabar yra blogiausias dalykas pradėti galvoti, kada parduosi. Reikia galvoti, kaip užauginti bendrovę, apie vertę, o ne tik apie pinigus, - sako jis. - Mūsų įmonė šiuo metu kas mėnesį paauga po 100 proc., kas, mano supratimu, yra visai nemažai, bet, manau, dar užtruks, kol vartotojai supras, kas per daiktas yra mobilieji mokėjimai ir kol jie bus pradėti vartoti masiškai.“

Dėl to dabar įmonė planuoja įsikurti Londono finansų centre, kur veikia finansų ir IT įmonių verslo akseleratorius „Level39“.

„Daugybė žmonių ieško būdų, kaip įtikinti vartotoją, kad atsiskaitymas mobiliuoju telefonu yra geresnis nei kitoks atsiskaitymas. Visus šiuos žmones mes galime vadinti tiek konkurentais, tiek partneriais, nes kuriame kategoriją, tačiau visi dar esame paieškos stadijoje“, - apie galimą naudą dirbant Londone sako A. Bakas.

Kaip veikia technologija?

Mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“ veikia su išmaniajame telefone esančiomis programėlėmis „WoraPay“ ar „PaySera“.

Telefonu nuskenavus ant prekės, kavinėje – stalelio, o degalinėje – degalų pistoleto esantį QR kodą pirkėjas į telefoną gauną sąskaitą. PIN kodu patvirtinus pirkimą, pirkėjas ir pardavėjas gauna patvirtinimus, kad pinigai sumokėti.

Be to, prekybininkas mato, kokio mobilaus telefono numerio savininkas atlieka pirkimą ir gali automatiškai taikyti lojalumo programą. Tokią praktiką taikys degalinių tinklas „Lukoil“.

„Kas yra lojalumo kortelė? Tai - duomenys, o pirkėjai atsisiųsdami aplikaciją juos nurodo, tad „Lukoil“ pakaks įsipilti degalų ir atsiskaityti su aplikacija, kad būtų suteikta nuolaida kaip lojaliam vartotojui. Tam nereikės plastikinės nuolaidų kortelės“, - paaiškina A. Bakas.

Paklaustas apie atsiskaitymo saugumą, jis vardija, jog apsaugos lygmenys yra keli: registravimasis, identifikavimas, PIN kodai. Visgi, jei mobilusis telefonas, kuriame yra mobilioji piniginė, prarandamas, reikėtų blokuoti ir banko kreditinę kortelę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)