Lietuvoje vis dar gana retas netradicinių, įdomesnių maitinimo įstaigų tinklas pamažu pildosi. Sostinėje duris atvėrusiame restorane-teatre vaikams lankytojai vos sutelpa. Siaurą nišą pasirinkę įstaigos kūrėjai sako, kad jų sėkmę lėmė idėjos išbaigtumas ir mažiesiems lankytojams pasiūlyta veikla – mat kol vaikai stebi spektaklį ir šėlsta su aktoriais, tėvai gali bendrauti tarpusavyje nesijaudindami dėl atžalų.
„Idėja kilo gal prieš 4 metus. Kadangi esu dviejų mažų vaikų mamytė, mėgstu labai gerą maistą, mano tėveliai šituo verslu užsiima jau 20 metų, kažkaip pamatėme, kad Vilniuje nėra tokios vietos, kur galėtume su šeima nueiti, pabendrauti, skaniai ir sveikai pavalgyti, kad būtų normali aplinka, tad pradėjau mąstyti apie vaikų restoraną“, – prisimena restorano-teatro vaikams direktorė Laura Normantienė.
Vilniuje rengiamasi įgyvendinti ir Japonijoje gimusią, o vėliau pasaulyje sparčiai išpopuliarėjusią kačių kavinės idėją. Jos kūrėjai pasakoja, kad maisto gaminimo ir saugojimo zona nuo gyvūnų bus atskirta, tačiau kitoje erdvėje pūkuoti keturkojai galės vaikščioti, kada panorėję. Taip esą bus mažinamas beglobių gyvūnų skaičius, o klientai turės galimybę pasidžiaugti katėmis jaukioje aplinkoje.
„Jos turi gydomąjį poveikį – tą irgi bandysime populiarinti. Ir žmonės, kurie negali laikyti savo namuose kačių dėl įvairių priežasčių – daug keliauja arba šeimoje nesutaria, nes vyras nori šuniuko, o žmona nori kačiuko – galės ateiti, pabūti. Vieniši žmonės, kuriems trūksta bendravimo, irgi galės ateiti, padraugauti su katinukais“, – sako kačių kavinės kūrėjas Romas Žvirblis.
Viešojo maitinimo įstaigų ekspertai pastebi, kad specializuotų, įdomių kavinių, barų ir restoranų poreikis šalyje didelis ir toliau tik didėja. Esą pigios kelionės ir internetas suteikė galimybę pasidairyti po pačias patraukliausias ir keisčiausias vietas svetur, tad tiek originalioms, tiek ir nusižiūrėtoms idėjoms lietuviai tampa atviresni.
„Manyčiau, kad poreikis auga. Čia kaip gyvas organizmas – niekada nėra pabaigos. Žmonės dabar daug keliauja, daug mato, yra reiklūs. Lietuvoje dabar yra pakankamai daug specializuotų kavinių, nes dabar negali atidaryti tiesiog šiaip kavinės – ji turi būti arba su tema, arba su kažkokia šalimi susijusi, arba su idėja – tas, kas pataiko į tokią nišą, manau, daugiau laimi negu pralaimi“, – tvirtina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Poreikis auga su visuomenės kultūra. Kuo toliau, tuo labiau Vilniuje ir Lietuvoje formuojasi platesnis požiūris į gyvenimą, o specializacija siaurėja, nes žmonių poreikiai ir interesai siaurėja“, – mano kačių kavinės kūrėjas R. Žvirblis.
Nors žmonės pazirzena, kad įdomių vietų pavalgyti trūksta, dauguma verslininkų drąsių sprendimų kol kas prisibijo. Maitinimo įstaigų atstovai sako, kad dažniausiai nuo plačių užmojų atbaido didelės visapusiško sumanymo įgyvendinimo išlaidos, o idėja pasiteisina tik ją išpildžius visu šimtu procentų.
„Tikrai labai brangu. Atidaryti įprastą restoraną reikia lėšų indams, maistui, o čia reikia sukurti žaidimų erdves, apšvietimą, parinkti aktorius, pastatyti spektaklius – tai didelės išlaidos“, – sako restorano-teatro vaikams direktorė L. Normantienė.
„Norėčiau visiems idėjų turėtojams palinkėti nepamiršti, kad pirmiausia mes kavinėje ir restorane gaminame maistą. Todėl nereikėtų labai susikoncentruoti į idėją, į interjerus ir visa kita, kas pas mus yra labai mėgstama, bet labiau žiūrėti, koks maistas pateikiamas žmogui“, – siūlo E. Šiškauskienė.
Pasaulyje pritraukti daugiau klientų siekiantys maitinimo įstaigų kūrėjai vis dažniau renkasi netradicinius sprendimus. Štai restorano Maskvoje savininkas įdarbina išimtinai tik dvynius, o Vokietijos mieste Vysbadene veikia lėto laiko kavinė, kurioje klientai moka ne už gėrimus ar užkandžius, o už kavinėje praleistas valandas.
