Apie tai jis kalbėjo per tarptautinę konferenciją „Komercinių bankų ir klientų santykiai pokriziniu laikotarpiu“.

Žmonės yra silpni savo valia, - konstatavo R. Kuodis. - Dažnai su tuo nesutinka liberalai, kuriems atrodo, kad žmonėms reikia leisti daryti visas nesąmones, kurios tik jiems šauna į galvą ir tai nėra blogai. Bet kita vertus negalima palikti žmonių tokiais atvejais, kai jie daro sau kenksmingus sprendimus. Viena iš didžiausių socialinių sistemų, institutų, egzistuojančių daugumoje šalių, yra priverstinio taupymo sistema per „Sodrą“, socialinį draudimą.“

Jis priminė, jog ši sistema išplito daugelyje valstybių, nes pastebėta, kad žmonės nepakankamai taupo savo senatvei.

„Žmonės dažnai neturi pakankamai valios atsispirti pagundoms, ateinančioms iš privataus sektoriaus. Šiais laikais tik vadovėliai rašo, kad paklausa sukuria pasiūlą, dabar pasiūla pradeda kurti paklausą“, - dėstė R. Kuodis.

Pasak jo, tai įrodo faktas, jog net ir gerai išsivysčiusiose šalyse išlaidos reklamai dažnai yra didesnės nei išlaidos švietimui: gyventojai turi gausybę pasirinkimų, taip pat ir finansinių paslaugų.

„Ką gi mes turime kaip pasekmę? Sistemą, kurioje nelygybės didėjimas kartu su noru neatsilikti nuo kaimyno paskatina žmones skolintis, tam, kad kompensuotų pajamų augimo trūkumą“, - sakė ekonomistas.

Jis sakė, jog to priežastis – žmonių nekantrumas, kai nebėra noro laukti pajamų augimo ir imama skolintis tam, kad pinigus „pravalgyti“.

„Kaimynas perka brangius žaisliukus ir kiti žmonės perka ne šiaip ryšio priemonę – telefoną, bet geriausią, dažniausiai skolon“, - teigė R. Kuodis.

Tai reiškia, jog dabar ekonomikoje sąveikauja pakankamai agresyvus finansų sektorius ir dažnai silpnos valios žmogus.

„Galima būtų nekreipti į tai dėmesio, jei ne finansinės krizės, kurios gimsta iš šios sąveikos. Žmonės valgo kreditą, paskui pamato, jog skolų per daug, pradeda taupyti, griūna ekonomikos, valstybės įsikiša, bando kažką su tuo daryti, - sakė R. Kuodis. - Mano nuomone, pasauliui reikia išmokti gyventi labiau pagal išgales. Nenormalu, kai nekantrumas vartoti veda prie to, kad žmonės parduoda savo inkstus, tam, kad nusipirktų kokį nors žaisliuką. Tai jau vyksta Kinijoje. Žinoma, finansų pasaulis leidžia apeiti inksto pardavimo klausimą, gali pasiskolinti, bet klausimas, iš ko tu grąžinsi, išlieka.“

Jis priminė, jog Lietuvoje prieš keletą dešimtmečių neegzistavo tokios paslaugos kaip asmeninis kreditas, tačiau žmonės sugebėdavo įsigyti jiems reikalingų prekių ir turto.

„Tie, kas gyveno sovietiniais laikais prisimins, kad tokio instituto kaip asmeninis kreditas iš esmės nebuvo, žmonės stengėsi gyventi pagal išgales ir tai nereiškia, kad turi laukti 50 metų, kol persikraustysi į nuosavą būstą. Šeima kaip institutas leidžia sušvelninti vartojimą ir gali vaidinti tą rolę, kurią vaidina finansų institucijos. Čia yra erdvės mintims, diskusijoms“, - atkreipė dėmesį R. Kuodis.