Tarsi akcentuodamas savo kelionės simbolinę reikšmę, Igoris Sečinas kitą dieną Tokijuje sukvietė žurnalistus, kad įspėtų Vakarų vyriausybes, jog naujos sankcijos dėl Rusijos įvykdyto Juodosios jūros pusiasalio atplėšimo nuo Ukrainos bus „kontrproduktyvios“.
Rusijos vyriausybės kontroliuojamo didžiausio šalyje naftos koncerno „Rosneft“ vadovo tiesiogiai neišsakyta žinia buvo visiškai aiški: jei Europa ir Jungtinės Valstijos izoliuos Rusiją, Maskva gręšis į Rytus, ieškodama naujų verslo galimybių, energetikos susitarimų, karinių kontraktų ir politinių aljansų.
Tarsi Šventasis Gralis Maskvai yra gamtinių dujų tiekimo sutartis su Kinija, dėl kurios deramasi ne vienus metus.
Jei pavyktų šią sutartį pasirašyti gegužę per V.Putino vizitą Kinijoje, tai būtų svarbus koziris jo rankose parodant, kad pasaulio galios centras pasislinko į Rytus ir jam nebereikia Vakarų.
„Kuo prastesni bus Rusijos santykiai su Vakarais, tuo labiau ji norės suartėti su Kinija. Jei turite Kinijos paramą, niekas negali pasakyti, kad esate izoliuotas“, - sakė Kinijos klausimų ekspertas Vasilijus Kašinas iš Strategijų ir technologijų analizės centro (CAST).
Kai kurie ženklai teikia vilčių V.Putinui. Praėjusį šeštadienį Kinija susilaikė, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba balsavo dėl rezoliucijos projekto, kuriuo norėta paskelbti referendumą Kryme, per kurį rinkėjai pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, negaliojančiu.
Nors Kinija nervingai žiūri į referendumus kitų valstybių neramiuose regionuose, kurie galėtų tapti precedentu Tibetui, Sindziangui ar Taivanui, ji atsisakė kritikuoti Maskvą.
Pekino parama būtina V.Putinui. Kinija yra ne tik veto teisę turinti nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, kurios požiūris dažniausiai sutampa su Rusijos, bet ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, besipriešinanti vakarietiškos demokratijos sklaidai.
Nekeista, kad V.Putinas padėkojo Kinijai už supratimą dėl Ukrainos, kai antradienį sakė kalbą Kremliuje, po kurios iškilmingai pasirašė sutartį, sugrąžinusią Rusijai Krymą, kurį Ukrainai prieš šešis dešimtmečius „padovanojo“ sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pademonstravo, kokie svarbūs jam santykiai su Maskva ir ypač su V.Putinu, kai pernai tapęs prezidentu pirmojo užsienio vizito vyko į Rusiją, be to, praėjusį mėnesį dalyvavo Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Daug Vakarų lyderių, sukritikavę žmogaus teisių padėtį Rusijoje, nevyko į Sočio žaidynes.
Kai kovo 4 dieną įvyko V.Putino pokalbis telefonu su Xi Jinpingu, kurio metu jie aptarė situaciją Ukrainoje, Kremlius informavo, kad lyderiai laikosi panašaus požiūrio.
Stiprus aljansas, kaip atsvara Jungtinėmis Valstijoms, tenkintų abi šalis.
Tačiau nepaisant pozityvių signalų iš Pekino V.Putinui tai vis dėlto būtų ne pati maloniausia draugija.
Pekino ir Maskvos draugystę vis dar temdo įtarumo šešėlis dėl praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje įsiplieskusio pasienio konflikto, dėl kurio šalys buvo atsidūrusios prie karo slenksčio.
Valstybės valdoma Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ viliasi nuo 2018 metų kasmet perpumpuoti į Kiniją 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų pirmuoju dujotiekiu, sujungsiančiu didžiausią pasaulyje dujų gamintoją ir didžiausią vartotoją.
„Gegužė yra mūsų planuose“, - sakė „Gazprom“ atstovas spaudai, paklaustas, kada galėtų būti pasirašytas minėtas susitarimas.
Tuo tarpu šaltinis kompanijoje sakė: „Būtų logiška tikėtis susitarimo (pasirašymo) per Putino vizitą į Kiniją“.
Tačiau abiem pusėms nesiseka susitarti dėl dujų kainos, o smarkiai pašliję Rusijos santykiai su Vakarais gali paskatinti Kiniją sugriežtinti savo poziciją.
Rusijos dujų pramonės šaltiniai sakė, kad Pekinas siekia mažesnės dujų kainos nei moka Europa, iš kurios „Gazprom“ susižeria maždaug pusę visų savo pajamų.
Rusija patenkina beveik trečdalį Europos dujų poreikio. Praėjusiais metais rusiškų dujų eksportas į Europos Sąjungą ir Turkiją buvo rekordinis - viršijo 162 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau Kinija su „Rosneft“ pagalba šiais metais paveržė iš Vokietijos didžiausios rusiškos žaliavinės naftos pirkėjos statusą, užsitikrinusi susitarimus didinti naftos tiekimą Rytų kryptimi per Sibiro–Ramiojo vandenyno naftotiekį ir kitą naftotiekį, kertantį Kazachstaną.
Jei Rusijos izoliacija didės Vakarams įvedus papildomas sankcijas, Maskva ir Pekinas gali imtis žingsnių stiprinti bendradarbiavimą ne tik energetikos, bet ir kitose srityse.
Politologas V.Kašinas sakė, jog tokiu atveju didėja tikimybė, kad Rusija parduos Kinijai naikintuvus „Su-35“, dėl kurių deramasi nuo 2010 metų.
Rusijos ir Kinijos tarpusavio prekyba 2013-aisiais išaugo 8,2 proc. ir sudarė 8,1 mlrd. JAV dolerių. Visgi Rusija praėjusiais metais buvo tik septinta pagal dydį Kinijos eksporto partnerė ir nepapuolė į dešimtuką pagal importuotas prekes.
ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, kuriai tenka beveik pusė Rusijos užsienio prekybos apyvartos.
V.Putinui Krymo krizė suteikia progą išmėginti tikrovėje idėjas, kurias jis išdėstė pristatydamas savo užsienio politikos strategiją, paskelbtą prieš dvejus metus, jam siekiant trečiosios šešerių metų kadencijos prezidento poste.
Tuomet jis sakė, kad nori tvirtesnių verslo ryšių su Kinija, kad „mūsų ekonomikos burės pagautų kinišką vėją“.
Tačiau V.Putinas taip pat sakė, kad Rusija turi būti „didžiojo pasaulio dalimi“, ir pridūrė: „Nenorime ir negalime savęs izoliuoti“.
Praėjus dvejiems metams jis priartėjo prie pirmojo uždavinio gyvendinimo, tačiau dar nežinia, kaip Rusijos visuomenė vertina jo veiksmus siekiant antrojo tikslo.